Ar įmanoma gauti dujinę geležį?

Visoms medžiagoms būdingos keturios agregatinės būsenos: kieta, skysta, dujinė ir plazminė.

Iš vienos būsenos į kitą medžiaga pereina kaitinama. Galutinės, plazmos, būsenos medžiagos atomai nebeturi išorinių elektronų, todėl medžiagą sudaro teigiamą krūvį turintys jonai ir neigiamo krūvio elektronai. Žvaigždėse, taigi ir Saulėje, visos medžiagos, taip pat geležis, yra plazmos būsenos.

Įkaitinta iki 2760 laipsnių geležis užverda ir dalis jos virsta dujomis.

Žemėje geležis yra kietas metalas. Įkaitinta iki 1540 laipsnių, ji pradeda lydytis, o 2760 laipsnių temperatūroje – užverda. Taigi, norint gauti dujinę geležį, reikia įkaitinti ją iki tokios temperatūros. Toliau kaitinamos geležies garai palaipsniui virs plazma, tačiau net beveik 6000 laipsnių temperatūros Saulės atmosferoje geležies atomai iš visų 26 elektronų būna netekę tik esančių arčiausiai išorės. Net kur kas karštesniame Saulės vainike, kur temperatūra siekia 1–3 milijonus laipsnių, didžioji dalis geležies atomų netenka tik 6–8 elektronų.

Esama tokių karštų egzoplanetų, kuriose teoriškai galėtų būti skystos geležies ežerų. Tačiau nežinoma, ar tokių ežerų iš tikrųjų yra.