Indijos paleontologai rado įrodymų, kad maždaug prieš 47 mln. metų egzistavo gyvatė, kurios ilgis siekė iki 15 metrų.
Kinijoje rasta įspūdinga fosilija kelia klausimų apie dinozaurų ir žinduolių vaidmenį kreidos periode.
Primityvios rūšies homininų smegenys buvo mažos ir jie nebuvo itin gudrūs. Nepaisant to, gali būti, kad šios genties atstovai laidojo savo mirusiuosius. Šis atradimas gali būti labai svarbus, tačiau jam patvirtinti reikia geresnių įrodymų.
Ankilozauro fosilijos parodė, kad šis priešistorinis padaras galėjo ne tik riaumoti, bet ir skleisti kitokių garsų.
Gali būti, kad Šveicarijos Alpėse mokslininkai rado vienos didžiausių kada nors Žemėje gyvenusių plėšrių jūrų pabaisų pažeistą dantį.
Šis mėsėdis gyvūnas nuo galvos iki kojų siekė 10 m ir medžiojo pietinėse Anglijos pakrantėse. Jo masė leidžia teigti, kad veikiausiai tai buvo didžiausias kada nors Europoje gyvenęs sausumos žinduolis.
DNR analizė atskleidė, kad Azija buvo apgyvendinta du kartus – su tūkstančių metų pertrauka.
Prieš 50 mln. metų pasirodė didžiuliai plėšrūs paukščiai. Jo išskleistų sparnų plotis siekė 6 metrus.
Nuskenavus Libijoje rastą 7 mln. metų senumo kaukolėse, išspręsta mįslė, kaip krokodilai atsirado Amerikoje.
Mokslininkai pirmą sykį rado įrodymų, kad krokodilų protėviai vaikščiojo ant užpakalinių kojų – visai kaip tiranozaurai.