Ankilozauro fosilijos parodė, kad šis priešistorinis padaras galėjo ne tik riaumoti, bet ir skleisti kitokių garsų.
GAMTA Tikėtina, kad, paprašius žmonių pamėgdžioti dinozauro skleidžiamą garsą, dauguma bandytų riaumoti kaip liūtai. Tačiau tai nebūtų tikslu bandant pamėgdžioti ankilozaurą, priklausiusį šarvuotųjų žolėdžių grupei. Nors šis gyvūnas nebuvo artimai susijęs su paukščiais, gali būti, kad jis čiulbėjo.
Išsiaiškinti, kokius garsus skleidė ankilozauras, padėjo 2005 m. Mongolijoje iškasta fosilija. Pasak Japonijos mokslininkų, tai gali būti pirmoji dinozauro gerklų fosilija.
Gerklos apsaugo balso stygas, kurias šiuo atveju sudarė kaulai. Išanalizavę radinį, mokslininkai palygino gerklų proporcijas su kelių rūšių paukščių ir roplių, įskaitant krokodilus, gekonus ir vėžlius. Jie nustatė, kad, palyginti su kitais gyvūnais, ankilozauro gerklų dugno dalis buvo labai didelė.
Kita fosilijos dalis buvo pailga ir labai panaši į kaulus, kuriais giedodami ar čiulbėdami paukščiai keičia savo trachėjos formą.
Taigi, naujasis atradimas rodo, kad ankilozaurai skleidė garsus, panašius į krokodilų, tačiau galbūt skleidė ir garsą, panašų į paukščių čiulbesį.
Comments are closed.