Eksperimentų su žiurkėmis duomenimis, nutraukus galvą smegenys aktyvios išlieka 15 sekundžių. Tikėtina, kad panašiai yra ir su žmonėmis.
Jonui Krikštytojui buvo nukirsta galva ir padėta ant sidabrinės lėkštutės. Tikėtina, kad pirmosiomis sekundėmis nukirtus galvą jo smegenys dar buvo gyvos.
Ar žmogus gali suvokti, kad miršta, kai jam nukertama galva? O gal smegenys išsijungia tuo pat momentu, kai tik atsiskiria galva ir kūnas?
Smegenys yra priklausomos nuo deguonies, o kai galva atskiriama nuo kūno, deguonies tiekimas per kraujotakos sistemą iš karto nutrūksta. Vis dėlto tyrimai rodo, kad atskyrus galvą smegenys trumpą laiką dar gali funkcionuoti.
2013 m. Naujosios Zelandijos mokslininkai maža giljotina nukirto žiurkėms galvas ir užfiksavo, kad jų smegenys dar buvo aktyvios iki 15 sekundžių. Prie žiurkių galvų prijungus elektrodus elektroencefalografijos (EEG) būdu pirmosiomis sekundėmis užfiksuoti stiprūs signalai. Pasak tyrėjų, taip atsitiko todėl, kad smegenų žievė sureagavo į skausmą.
Panašūs rezultatai gauti ir 2011 m. atlikus tyrimus Nyderlanduose. Tyrėjai pastebėjo smegenų reakciją maždaug po minutės. Ji buvo interpretuojama kaip žiurkių smegenų galutinis išsijungimas po 60 sekundžių be deguonies.
Dėl akivaizdžių priežasčių panašūs eksperimentai niekada nebuvo atliekami su žmonėmis, tačiau 1905 m. prancūzų gydytojas Gabrielis Beaurieux aprašė atvejį, kai nusikaltėliui Henri Languille’iui buvo nukirsta galva. Kai galva nukrito į krepšį, jo lūpos ir akių vokai sujudėjo. Gydytojas sušuko: „Languille’i!“ Tuomet vyro akių vokai lėtai pakilo, ir G. Beaurieux pažvelgė į „tikrai gyvas akis“. Po kelių sekundžių gydytojas vėl sušuko, ir rezultatas buvo toks pats. Trečią kartą galva nebereagavo.
Comments are closed.