Primityvios rūšies homininų smegenys buvo mažos ir jie nebuvo itin gudrūs. Nepaisant to, gali būti, kad šios genties atstovai laidojo savo mirusiuosius. Šis atradimas gali būti labai svarbus, tačiau jam patvirtinti reikia geresnių įrodymų.

2015 m. mokslininkai atskleidė stulbinantį atradimą požeminiame urve už 50 km į šiaurės vakarus nuo Johanesburgo (Pietų Afrika). Jie iškasė daugiau kaip 1 500 nežinomos homininų rūšies atstovo skeleto dalių.

Primityvios rūšies Homo naledi atstovai buvo mažo ūgio, ilgomis rankomis, lenktais pirštais ir apelsino dydžio smegenimis.

Atradę kaulus mokslininkai ne vienus metus analizavo požeminius tunelius, kuriuose buvo aptikti istoriniai skeletai. Dabar jie padarė dar vieną įspūdingą atradimą: nors Homo naledi smegenys buvo mažos, ši rūšis veikiausiai savo mirusiuosius laidojo tikruose kapuose. Šie buvo pažymimi urvų sienose išraižytais simboliais.

Mokslininkai mano radę įrodymų, kad pirmykščiai žmonės galėjo įžiebti ugnį ir ja apšviesti savo kelią į žemės gelmes.

Anksčiau buvo manoma, kad ši rūšis nesugebėjo atlikti komplikuotų veiksmų, tačiau dabar tyrimai rodo, kad mūsų tolimi primityvūs giminaičiai vykdė sudėtingus laidojimo ritualus, panašius į Homo sapiens ir neandertaliečių, tik gerokai anksčiau. Anot tyrėjų, šios laidojimo vietos yra bent 100 tūkst. metų senesnės už ankstyviausius su Homo sapiens siejamus kapus.

Vis dėlto kiti tyrėjai abejoja, ar sudėtingus laidojimo ritualus galima sieti su šia primityvia rūšimi. Pasak jų, urvų radinius galima paaiškinti įvairiai, tarkim, tyrėjų rasti skeletai galbūt buvo ne palaidoti, bet tiesiog palikti ant urvų grindų, o urvų sienas puošiantys raižiniai galėjo būti padaryti kitų žmonių gerokai po to, kai išnyko Homo naledi.

Kol kas šio atradimo tyrėjai savo rezultatus pristatė moksliniame kongrese. Kitas žingsnis – tris mokslinius tyrimus paskelbti žurnale „eLife“.

Comments are closed.

Pin It