Eksperimentai parodė, kad mes jau nebegalime atskirti, ar bendraujame su robotu, ar su žmogumi. Kitame žingsnyje dirbtinis intelektas ne tik apgaus žmogaus smegenis, bet ir tiesiogine prasme prilygs joms. IQ testas turėtų atskleisti, kada tai įvyks, kad galėtume pasiruošti tapti antri pagal protingumą pasaulyje.
Įsivaizduokite, kad esate vieni kambaryje ir kompiuteriu bendraujate su dviem kitais asmenimis. Vienas jų yra žmogus, kitas – dirbtinio intelekto (DI) įrenginys. Turite penkias minutes nuspręsti, kuris iš jų yra kuris.
Būtent tokioje situacijoje atsidūrė 284 tiriamieji, 2025 m. dalyvavę istoriniame eksperimente, kai kalbos modelis – tai yra sudėtingas pokalbių robotas – išlaikė testą, kuris 75 metus DI buvo neįveikiamas iššūkis. 73 % pokalbių atvejų kalbos modelis įtikino tiriamuosius, kad jis yra žmogus.
Eksperimentas rodo, kad DI gerokai priartėjo prie žmogaus intelekto lygio. Naujas IQ testas turėtų parodyti, kada jis mus pasivys. Pasak ekspertų, tai įvyks daug greičiau, nei jie drįso įsivaizduoti vos prieš kelerius metus.
DI atrodo kaip žmogus
Ištobulintas kalbos modelis, kuris 2025 m. eksperimente apgavo daugelį tiriamųjų, buvo „OpenAI“ sukurtas GPT-4.5 – tas pats modelis, kuris naudojamas ir „ChatGPT“. O testas, kurį šis kalbos modelis išlaikė, buvo Turingo testas.
Šio testo principą 1950 m. sugalvojo garsus britų matematikas Alanas Turingas, kai viename mokslo straipsnyje nagrinėjo klausimą, ar mašinos gali mąstyti. A. Turingas pripažino, kad neturime aiškios „mąstymo“ sąvokos apibrėžties, todėl ir sugalvojo imitacijos žaidimą.
Šio eksperimento esmė ta, kad jei mašina nori mąstyti kaip žmogus, ji privalo bent jau sugebėti apsimesti žmogumi. Ir būtent tai pavyko padaryti GPT-4.5 – eksperimente jis pasirodė labiau žmogiškas nei tikras žmogus.
Vis dėlto DI tyrėjai mano, jog norint, kad DI prilygtų žmogaus protui, reikia dar daugiau. Tai įvyks tik tada, kai DI pasieks lygį, vadinamą bendruoju dirbtiniu intelektu (BDI).
BDI apibrėžiamas kaip gebėjimas suprasti, mokytis ir spręsti visų rūšių pažintines užduotis tokiu pat lygiu kaip žmonės. Iš pirmo žvilgsnio tai skamba įtikinamai, tačiau trūkumas yra tas, kad apibrėžtis lieka nekonkreti, kol neturime tikslios „žmogaus intelekto“ apibrėžties. Tokios apibrėžties tiesiog nėra.
2019 m. prancūzų DI tyrinėtojas François Chollet pasiūlė naują požiūrį į BDI. Jis leidžia įvertinti, kiek DI modeliai priartėjo prie žmogaus intelekto lygio.
Mes išsiskiriame savo takiuoju intelektu
Pasak F. Chollet, žmogaus smegenys turi ypatingą savybę – „gebėjimą savarankiškai išmokti kažką naujo“. Remdamasis šia apibrėžtimi, F. Chollet sutelkia dėmesį į tai, ką intelekto tyrinėtojai vadina takiuoju intelektu – kristalizuotojo intelekto priešpriešai. Žmogaus smegenys naudoja abiejų tipų intelektą, ir jis tarpusavyje iš esmės skiriasi.
Kristalizuotasis intelektas – tai gebėjimas spręsti užduotis, kurioms reikia įgytų įgūdžių, todėl jis paprastai stiprėja visą gyvenimą, mums įgyjant vis daugiau žinių. Takusis intelektas – tai labiau įgimtas gebėjimas spręsti užduotis pasitelkiant intuiciją, abstrakciją ir logiką.
Pastaraisiais metais DI įrodė savo pranašumą, kai kalbama apie kristalizuotąjį intelektą. 2022 m. lapkritį buvo svarbus etapas, kai „ChatGPT“ tapo prieinamas visiems. Staiga galėjome naudoti DI kaip pokalbio partnerį ir kūrybinių užduočių sprendėją, pavyzdžiui, rašyti esė užsienio kalba, darbo paraišką ar galbūt netgi kalbą jubiliejaus proga.
Kalbos modeliai nieko nesupranta
Tokie kalbos modeliai kaip „ChatGPT“ veikia taip: per labai trumpą laiką jie apdoroja milžinišką kiekį duomenų, kad išsiaiškintų, kaip dažnai skirtingi žodžiai pasitaiko kartu. Remdamasis šiais duomenimis, modelis sudėlioja žodžius į sakinius, ir tikimasi, kad jie turės prasmę.
Pats modelis nesupranta to, ką sako, todėl nėra nei kūrybingas, nei išradingas. Jis tiesiog remiasi savo kristalizuotuoju intelektu, pagrįstu milijardais perskaitytų žodžių ir sakinių.
Pasak F. Chollet, norėdami palyginti DI su žmogaus smegenimis, turime sutelkti dėmesį į takųjį intelektą. Šiuo tikslu jis sukūrė koncepciją, matuojančią DI modelių „gebėjimą savarankiškai išmokti kažką naujo“.
Ši koncepcija vadinasi abstrakcijos ir mąstymo kodeksas (angl. Abstraction and Reasoning Corpus, ARC) ir apima šimtus nedidelių loginių uždavinių, kuriuos žmogaus smegenims išspręsti yra gana lengva, tačiau DI jie kelia didelių sunkumų.
Užduotys pateikiamos kaip paprasti grafiniai paveikslėliai. Remdamasis dviem ar trimis pavyzdžiais, užduoties sprendėjas turi išsiaiškinti pagrindines taisykles, kurias reikia taikyti norint išspręsti užduotį.
2020 m. F. Chollet pristatė pirmąją savo ARC testo versiją ir geriausius rezultatus pasiekusiems DI modeliams paskyrė 20 tūkst. JAV dolerių premiją.
Daugybė bandymų, atliktų vėlesniais metais, parodė, kad šie modeliai testo neišlaikė. Paprastai jie sugebėdavo išspręsti tik 20–35 % užduočių, o tiriamųjų dalyvių rezultatų vidurkis siekė 80 % ir daugiau.
Padėtis iš esmės nepasikeitė ir po to, kai 2022 ir 2023 m. pasirodė didieji kalbos modeliai, tačiau 2024 m. gruodį įvyko šis tas netikėto. Naujas „OpenAI“ DI modelis, žinomas kaip o3, pasiekė 88 % rezultatą, taigi, pranoko žmogaus rezultatą.
F. Chollet liko sužavėtas o3 pasirodymu ir pavadino jį neabejotinu proveržiu, tačiau kartu pabrėžė, kad šio rezultato negalima laikyti įrodymu, jog o3 pasiekė BDI lygį. Tam testų užduotys greičiausiai buvo pernelyg lengvos.
1 mln. JAV dolerių premija
Taigi 2025 m. F. Chollet pristatė naują užduočių rinkinį – „ARC Prize“. Šįkart užduotys buvo sudėtingesnės, tačiau vis dar tokios lengvos žmogaus smegenims, kad tiriamieji asmenys gali išspręsti vidutiniškai 80 % jų.
DI modeliai (kol kas) nesiekia tokio lygio, nors „ARC Prize“ suma buvo padidinta iki 1 mln. JAV dolerių. Vis dėlto F. Chollet nemano, kad mums teks labai ilgai laukti. Jis nenustebtų, jei BDI taptų realybe per ateinančius penkerius metus.
Ir jis nėra vienintelis. 2025 m. buvo paskelbtas išsamus pranešimas apie tai, kaip per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė BDI prognozės. Apskritai DI ekspertai dabar mano, kad BDI galėtų būti sukurtas tarp 2026 ir 2035 metų. Prieš 5–10 metų prognozės buvo artimesnės 2060 metams. Taigi, ekspertai sutaria, kad BDI gali būti sukurtas daug anksčiau, nei buvo tikėtasi, tačiau nuomonės skiriasi dėl to, ar turėtume jo bijoti, ar laukti.
Optimistai prognozuoja, kad, kai BDI sistema taps realybe, DI sparčiai tobulės, nes modeliai galės kurti naujas patobulintas savo versijas. Taigi, mes įgysime prieigą prie superintelekto, kuris galės išspręsti įvairias mokslo mįsles ir pasaulines problemas, tokias kaip klimato kaita, energijos trūkumas, epidemijos ir skurdas.
Kita vertus, pesimistai teigia, kad superintelektas greitai pasieks tokį lygį, kai mes prarasime jo kontrolę. Jie baiminasi, kad tiesiog nesugebėsime sutrukdyti DI sistemoms užvaldyti pasaulio, jei jos nuspręs, kad tai reikalinga.
Nobelio premijos laureatas įspėja dėl DI
Pasak vieno iš pasaulyje pirmaujančių DI ekspertų, Nobelio premijos laureato Geoffrey Hintono, BDI sistema gali lemti abu scenarijus. Ji gali suteikti žmonijai supergalių arba lemti jos pražūtį.
G. Hintonas buvo vienas iš DI kūrimo pradininkų, tačiau šiandien jis savo laiką skiria tam, kad įspėtų apie padarinius, jei nepasirengsime susidūrimui su superintelektu. 2025 m. lapkritį jis taip išdėstė savo mintis interviu „Bloomberg Television“: „Įsivaizduokite, kad teleskopu būtų pastebėta kosminių laivų flotilė su ateiviais, kuri Žemę pasiektų po 10 metų. Mes išsigąstume ir imtumėmės kažkokių veiksmų. Būtent tokia ir yra situacija. Mes patys kuriame tuos ateivius. Jie čia bus po 10 metų ir bus protingesni už mus. Turėtume jaudintis taip pat, lyg būtume pastebėję invazijos laivyną.“
Comments are closed.