Ar jūs gerai mokate matematiką ir kalbas? O jūsų vaikas? Naujo didelio masto tyrimo duomenimis, smegenų vystymasis priklauso nuo tam tikrų tėvų savybių ir aplinkos, kurioje vaikas auga. Pakalbėjome su už šį tyrimą atsakinga neurologe – ji turi tris paprastus patarimus visiems tėvams.
Įsivaizduokite smegenis kaip kelių tinklą, kuriame geniali greitkelių sistema jungia miestus. Smegenyse šie keliai yra nervinių skaidulų ryšuliai, padengti izoliaciniu riebalų sluoksniu. Vaikystėje smegenų keliai dar tik tiesiami, todėl teigiama ir neigiama patirtis namuose bei kaimynystėje yra itin svarbi.
Vienos patirtys smarkiai ir efektyviai išplečia kelius, o kitos palieka spragų ir kliūčių, lėtinančių smegenų signalus. Tai mechanizmas, kurį amerikiečių smegenų tyrėja Sofia Carozza atskleidė tyrime, identifikuojančiame 18 smegenis formuojančių pagrindinių socialinių veiksnių.
„Pagrindinė taisyklė yra ta, kad aplinka (auklėjimas) formuoja smegenis, o smegenys sudaro mūsų pažintinių gebėjimų pagrindą“, – sako ji žurnalui „Iliustruotasis mokslas“.
Pasak S. Carozzos, laikantis trijų paprastų patarimų, vaikai gali augti ir ugdytis stiprius gebėjimus net ir esant sudėtingoms aplinkybėms.
Baltoji medžiaga susistemina mintis
Smegenys nėra viena didelė valdymo stotis, tai – tinklas specializuotų centrų, kurių kiekvienas atlieka skirtingas funkcijas. Mūsų veiksmus planuoja kaktinės skiltys, kalbą ir garsus interpretuoja smilkininės skiltys, o akimis užfiksuoti šviesos blyksniai paverčiami vaizdais. Net pačiam paprasčiausiam veiksmui reikia glaudaus šių centrų bendradarbiavimo.
Jungtys tarp skirtingų smegenų dalių driekiasi per baltąją medžiagą. Tai kelių tinklas, leidžiantis mums skaityti, spręsti matematinius uždavinius, mokytis ir būti socialinių grupių dalimi.
Keliai – tai ilgos nervinės skaidulos, vadinamos aksonais. Jos padengtos riebaliniu sluoksniu, vadinamu mielinu. Mielinas suteikia audiniui būdingą baltą spalvą ir veikia kaip izoliacinis sluoksnis, leidžiantis elektriniams nervų signalams nepertraukiamai keliauti dideliu greičiu.
Jei smegenis palygintume su kompiuteriu, pilkoji medžiaga – nervinės ląstelės smegenų žievėje – atitiktų apdorojimo galią, o baltoji medžiaga – laidus, leidžiančius duomenims laisvai tekėti tarp skirtingų modulių. Be tinkamai veikiančios baltosios medžiagos mūsų mintys ir veiksmai nutrūktų.
Kalbos suvokimas, problemų sprendimas ir atmintis įmanomi bendradarbiaujant daugybei smegenų sričių. Kuo efektyviau signalai gali tekėti per baltąją medžiagą, tuo geriau smegenys gali integruoti informaciją iš skirtingų sričių – ir tuo aštresni mūsų protiniai gebėjimai.
18 socialinių veiksnių, formuojančių smegenis
Norėdama tiksliai suprasti, kaip aplinka, kurioje augame, formuoja smegenų baltąją medžiagą, S. Carozza su kolegomis pasitelkė didžiausią kada nors atliktą vaikų tyrimą – Paauglių smegenų kognityvinio vystymosi (angl. Adolescent Brain Cognitive Development, ABCD) studiją. Tai Amerikos tyrimų programa, nuo 2015 m. tyrusi daugiau nei 11 tūkst. vaikų.
Kai vaikams buvo 9–10 metų, jų smegenys buvo tiriamos naudojant pažangią MRT technologiją, galinčią įvertinti baltosios medžiagos kokybę. Tuo pačiu metu tyrėjai surinko išsamią informaciją apie vaikų gyvenimo sąlygas, pradedant nuo tėvų išsilavinimo bei pajamų ir baigiant vietos bendruomenės saugumo ir socialinio pažeidžiamumo lygiu.
S. Carozzos požiūris skyrėsi nuo ankstesnių tyrimų, mat jie dažnai buvo nedideli ir orientuoti į atskirus baltosios medžiagos kelius smegenyse. Vieni tyrimai parodė, kad tam tikrų kairiojo smegenų pusrutulio sričių kokybė glaudžiai susijusi su vaikų skaitymo įgūdžiais. Kiti tyrimai didįjį viršutinį išilginį pluoštą (SLF) susiejo su darbine atmintimi ir pažintinės kontrolės funkcijomis.
S. Carozza išanalizavo iš viso 73 kelius 9 tūkst. vaikų smegenyse ir palygino juos su 18 skirtingų sunkumų ir apsaugos veiksnių, su kuriais susiduriama vaikystėje, rodiklių. Tai leido susidaryti išsamų vaizdą, kaip socialinės sąlygos veikia smegenų struktūrą.
„Pirmas dalykas, kuris mane nustebino, buvo poveikio mastas. Iš 73 baltosios medžiagos kelių, kuriuos analizavau, beveik visi buvo paveikti. To nesitikėjau“, – sako S. Carozza.
Ji nustatė, kad beveik visi sunkumai, su kuriais susiduriama vaikystėje, buvo susiję su smegenų signalų keliais – šie tapdavo prasčiau organizuoti.
„Tai rodo, kad skirtingi nepalankūs veiksniai neturi skirtingo poveikio skirtingoms smegenų dalims – vienas bendras mechanizmas veikia smegenų vystymąsi visais nepalankių veiksnių atvejais“, – pažymi S. Carozza.
Dėmesingumas kompensuoja sunkumus
S. Carozzos tyrimas rodo, kad visą smegenų tinklą veikia tokie veiksniai kaip skurdas, trauma, smurtas šeimoje ar nesaugi kaimynystė. Tai leidžia suprasti, kodėl labai skirtingi nepalankūs veiksniai gali turėti tokį patį poveikį vaikų gebėjimams, ypač kalbų ir matematikos mokymuisi.
Beje, tyrimas atskleidžia ir teigiamą poveikį. Tėvų dėmesingumas, meilė ir parama, taip pat saugios ir pasitikėjimą keliančios vietos bendruomenės pasirodė esą apsauginiai veiksniai. Nepaisant finansinių ar socialinių sunkumų, šie vaikai turėjo geriau struktūrizuotus baltosios medžiagos kelius.
„Mes pastebėjome, kad nepalankios aplinkybės ir apsauginiai veiksniai veikė smegenis vienodai, tik priešingomis kryptimis. Tai rodo, kad apsauginiai veiksniai gali neutralizuoti nepalankių aplinkybių poveikį“, – teigia S. Carozza.
Tyrimas paaiškina, kodėl kai kurie vaikai įgyja stiprių įgūdžių, nors auga sudėtingomis sąlygomis. Tai ne tik genetinio atsparumo, bet ir specifinių socialinių veiksnių, galinčių paskatinti smegenų vystymąsi, klausimas.
„Jei patiriate kažką baisaus, bet šalia yra mylimas žmogus, šios patirties poveikis jums pasikeičia. Ir, žinoma, smegenys atspindi šią realybę – jos nėra atskirtos nuo mūsų patirčių“, – sako S. Carozza.
Mes kuriame savo smegenų greitkelius
Dėl šios holistinės sampratos S. Carozzos tyrimai ir yra tokie ypatingi: ji parodo, kad smegenų komunikacijos tinklą formuoja vaiko aplinka – tiek gera, tiek bloga – ir kad baltoji medžiaga yra biologinis mechanizmas, siejantis socialinę aplinką ir protinius gebėjimus.
S. Carozzos tyrimai ne tik keičia mūsų supratimą apie smegenų vystymąsi, bet ir suteikia užuominų, kaip geriausiai auginti vaikus. Pasak tyrėjos, svarbiausia yra būti dėmesingu tėvu, leisti kitiems dalyvauti vaiko auklėjime ir tikėti, kad smegenys išgydys pačios save, net jei vaikas patirs stresą.
Saugūs santykiai ir stimuliuojanti aplinka palieka fizinių pėdsakų smegenyse – lygiai taip pat, kaip prasta finansinė padėtis ir socialiai pažeidžiama vietos bendruomenė. Kaip tėvai ir bendruomenė, mes padedame kurti greitkelius mūsų vaikų smegenyse.
Jei jų gyvenimas bus saugus ir stabilus, asfaltas bus lygus bei platus ir leis nerviniams signalams laisvai keliauti, vaikai turės geriausias galimybes mokytis ir augti.
Comments are closed.