Kai Lonni Christina Juul Jensen ir jos šeima ruošiasi miegoti savo kemperyje, visur tvyro ramybė, tačiau staiga prasideda tikras pragaras. Šeima atsiduria vienos baisiausių per pastaruosius metus krušos audrų epicentre. Pasak mokslininkų, ta lemtinga naktis – tik pradžia.
Lonni Christina Juul Jensen, jos vyras ir trys vaikai ruošiasi miegoti savo išsinuomotame kemperyje prie Gardos ežero Italijoje. Audros čia yra kasdienis reiškinys, todėl niekas nekreipia dėmesio į tolimą griaudėjimą ir prasidedantį lietų, tačiau staiga garsai ant stogo tampa galingesni, stipresni ir vis dažnesni.
Jie žvelgia į sutemas stebėdami, kaip klementinų dydžio ledo kulkos sudaužo stalą ir sodo baldus. Staiga viskas tampa labai trapu – plastikinis stogas, langai ir lauke stovintis automobilis.
„Matome, kaip viską daužo ledas. Triukšmas toks didelis, kad negirdime net savo minčių, nežinome, kada tai baigsis ir ar stogas atlaikys“, – pasakoja ji žurnalui „Iliustruotasis mokslas“.
Ši liūtis buvo viena iš kelių itin galingų krušos audrų, 2023 m. vasarą nusiaubusių Šiaurės Italiją. Didžiausių ledėkų skersmuo siekė net 19 cm, o vynuogynams, saulės elektrinėms, automobiliams ir kitam turtui padaryta žalos už 5,6 mln. eurų.
Dėl itin destruktyvios šių audrų galios Niukaslo universiteto (JK) atmosferos tyrinėtojas Abdullah Kahramanas tiria visuotinio atšilimo poveikį krušos audroms. Jo vadovaujamame didelio masto Europos klimato tyrime pirmą kartą buvo imituotos ateities krušos audros, o rezultatuose galima įžvelgti ir gerų, ir labai blogų naujienų.
Vėjas sustiprina krušos smūgius
Krušos ledėkai susidaro, kai galinga audra formuojasi 10 km ir didesniame aukštyje, kur vyrauja stiprūs kylančio oro srautai, dar vadinami konvekcija. Viršutiniuose debesų sluoksniuose temperatūra yra gerokai žemiau 0 °C, todėl debesyse esantis vanduo sušąla ir kristalizuojasi į mažus ledo branduolius, o ne į lietaus lašus. Vertikalūs kylančio oro srautai, galintys pasiekti audros stiprumą, svaido krušos ledėkus ir šie pasidengia nauju ledo sluoksniu. Kuo daugiau drėgmės atmosferoje ir kuo stipresni kylančio oro srautai, tuo didesni krušos ledėkai susiformuoja, tačiau ne visi jie žemę pasiekia nepažeisti. Krisdami jie prasiskverbia per apatinę debesies dalį, kur temperatūra yra aukštesnė nei 0 °C, todėl išorinis ledėkų sluoksnis aptirpsta. Deja, dideli krušos ledėkai krenta taip greitai, kad dažniausiai nespėja aptirpti. 4 cm skersmens krušos ledėkas krenta maždaug 100 km/val. greičiu, o 10 cm skersmens – net iki 150 km/val.
Per stiprias audras didžiuliai krušos ledėkai gali kristi bet kur, tačiau dažniau pasitaiko vidutinių platumų kaimo vietovėse, kur kalnų grandinės nukreipia orą aukštyn ir taip sustiprina kylančio oro srautus. Būtent dėl to ypač dideli krušos ledėkai smogia centrinei Šiaurės Amerikai, kai kurioms Kinijos, Šiaurės Indijos ir Pietų Australijos vietovėms bei, žinoma, Vidurio ir Pietų Europai, ypač Gardos ežero regionui.
Iš dangaus krentantys paukščiai
Kai virš stovyklavietės pakyla saulė, Lonni ir jos vyras išeina į lauką apžiūrėti padarytos žalos. Automobilio langai išdaužyti, viduje visur pilna stiklo šukių, o kėbulas smarkiai aplamdytas.
Ant žemės mėtosi negyvi ir sužeisti paukščiai. Lonni vyrui tenka užmušti balandį, mat šis jau nebegali skristi. Kitose vietose jie mato nulaužtas dideles šakas, sudaužytus sodo baldus ir palapines, iš kurių likę tik stovai. Per audrą stovyklavietėje buvę poilsiautojai slėpėsi po gultais, kad išvengtų rimtų sužalojimų.
„Važiuodami automobiliu visur matėme audros padarinius: išdaužyti automobilių langai, įlenkti stogai, žmonės, su neviltimi žiūrintys į suniokotą turtą. Atrodo, kad visa vietovė buvo šoko būsenos.“
Dažnėja nepageidaujamos liūtys
Šoką sukėlė ir tai, kad tai buvo stipriausia audra šiame regione per pastaruosius 20 metų. 19 cm skersmens krušos ledėkai net ir šiandienos klimato sąlygomis vis dar yra retas reiškinys. Pasak mokslininkų, dalyvavusių didelio masto Europos klimato tyrime, kuriam vadovavo A. Kahramanas iš Niukaslo universiteto, tai pasikeis.
Tyrime mokslininkai naudojo itin detalų klimato modelį, galintį parodyti, kaip krušos audros elgiasi šiandien ir kaip jos gali atrodyti ateityje, kai klimatas bus dar šiltesnis. Šis modelis leido mokslininkams nustatyti dviejų tipų krušos reiškinių skaičių. Vienas tipas – tai atvejai, kai sąlygos yra palankios krušai susidaryti. Kitas tipas – tai ekstremaliausi atvejai, kai audra turi visas sąlygas suformuoti didžiausius ir pavojingiausius krušos ledėkus.
Galiausiai A. Kahramanas ir jo kolegos palygino 10 metų dabartinio klimato prognozę su 10 metų laikotarpiu XXI a. pabaigoje prognoze. Iš pirmo žvilgsnio mokslininkų išvados atrodo teikiančios vilties. Didelėje Europos dalyje įprastos krušos reiškiniai taps retesni, ypač vasarą. Taip yra todėl, kad šiltėjant klimatui didėja plotas, kuriame debesų apačioje temperatūra viršija 0 °C. Dėl to stiprūs kylančio oro srautai, dėl kurių susidaro dideli krušos ledėkai, taps retesni.
Deja, atidžiau panagrinėjus duomenis, pastebima nerimą kelianti išimtis. Stiprių krušos audrų skaičius nesumažės, o Pietų Europoje jos taps dar dažnesnės.
Mokslininkai netgi atkreipia dėmesį į tai, kad tyrime tikriausiai nepakankamai įvertintas didžiulių krušos ledėkų rizikos augimas. Modelyje neatsižvelgiama į tai, kad didžiausi krušos ledėkai krenta itin greitai ir šiltesniame ore aptirpsta labai minimaliai.
Kitaip tariant, Pietų Europoje ir Gardos ežero regione galima tikėtis daugiau tokių ekstremalių krušos audrų, kokią patyrė Lonni ir jos šeima.
Visur tvyro ramybė
Kelios valandos iki audros yra visiškai įprastos. Šeima tyrinėja apylinkes ir mėgaujasi gyvenimu. Jie pernelyg nesureikšmina praėjusio vakaro perkūnijos. Stovyklavietėje viskas atrodo įprastai. Telefonas tyli, skelbimų lentoje nėra jokių pranešimų, o vietiniai gyventojai neįspėja apie jokį neįprastą oro reiškinį.
„Vaikštinėjame po saulėtą miestą, fotografuojame ir smagiai leidžiame laiką. Niekas nieko nesako – jokių pavojaus signalų, jokių įspėjimų. Net neįtariame, kad gali nutikti kas nors blogo.“
Laimei, perspėjimo apie ekstremalius orus sistema žengia į naują etapą.
Naujos technologijos leidžia tiksliau įspėti apie pavojų
Dar prieš kelerius metus meteorologai negalėjo aptikti smarkių krušos audrų prieš joms susiformuojant, tačiau dabar jau gali anksčiau pastebėti sąlygas, lemiančias stiprią krušą, ir sekti jų vystymąsi, pasitelkdami naujus palydovus ir kitas technologijas.
Vienas geriausių krušos prognozavimo palydovų yra europietiškasis MTG-S1, paleistas 2025 m. liepą. Šis palydovas itin dideliu dažniu matuoja temperatūrą ir drėgmę visoje atmosferoje, todėl meteorologai gali matyti, kur oras tampa toks nestabilus, kad netrukus vasariškas lietus gali virsti niokojančia ledo kruša.
Tuo pat metu naujo tipo kritulių radarai perkūnijos debesų ir jų kylančio oro srautų vaizdą gali atnaujinti greičiau nei per 10 minučių.
Sparčiai tobulėja ir dirbtinio intelekto modeliai, gebantys susieti visus duomenis į visumą. Tokios sistemos kaip amerikietiškoji „ProbSevere“ (3 versija) sujungia palydovų, radarų ir kitų šaltinių duomenis. Pagrindinis šios sistemos pranašumas, palyginti su tradiciniais orų modeliais, yra tas, kad ji nuolat įtraukia naujus duomenis ir kas dvi minutes gali pateikti naują rizikos vertinimą.
Naudodamiesi naujais įrankiais, meteorologai tampa geriau pasirengę laiku paskelbti pavojų, kai virš Gardos ežero ar kitų vietovių pradeda formuotis krušos audra.
Žinoma, įspėjimas likus valandai iki audros neišgelbės vynuogynų, šiltnamių ar saulės elektrinių, tačiau gali padidinti šeimos galimybes suspėti rasti saugią pastogę prieš užklumpant audrai.
Gąsdinanti patirtis
Kitais metais Lonni su šeima tuo pačiu kemperiu vėl atvyksta į tą pačią stovyklavietę. Ji nori parodyti savo jauniausiam sūnui, kad ši vieta tebėra įprasta atostogų vieta, kur galima maudytis ežere ir ramiai leisti vakarus.
Vis dėlto ji supranta, kokį didelį įspūdį audra paliko jos sūnui. Devynerių metų berniukas pirmomis naktimis negaluoja – jis bijo, kad audra sugrįš, o Lonni žino, kad klimato tyrėjai ateityje prognozuoja vis smarkesnes krušos audras.
„Matau artėjančią grėsmę, bet tai manęs neatbaido. Mes atidžiau tikrinsime orų prognozes, tačiau vis tiek vyksime prie Gardos ežero.“
Comments are closed.