Jonvabaliai švyti ryškiai geltonai, kalmarai – mėlynai, o grybai – žaliai. Skleisti šviesą gali įvairiausi organizmai. Jiems šviesa nėra tik puošmena – ji gali būti gyvybės ir mirties klausimas. Naujausi tyrimai rodo, kad bioliuminescencija atsirado daug anksčiau, nei manyta iki šiol.
Jie slapta įsiskverbia į aukas ir iš jų kūno išsiurbia kraują. Tikrieji kraujasiurbiai turi daugybę ginklų. Vienas tokių vampyrų ypač mėgsta žmones, todėl būtų išmintinga vengti jo buveinių.
Atėjus pavasariui, Arktyje įsiplieskia savaiminiai miškų gaisrai. Iš kur ta ugnis, jei jos nesukelia nei žmogus, nei žaibas? Mokslininkai rado atsakymą: ugnis pabunda iš metus trunkančio zombiško žiemos miego.
Mokslininkai padarė netikėtą atradimą: baimę keliantys Sidnėjaus piltuviniai vorai yra trijų skirtingų rūšių.
Mokslininkai apklausė 27 tūkst. šunų šeimininkų ir gavo atsakymus, prieštaraujančius paplitusiam mitui apie šunų sveikatą.
Dėl parkuose ir soduose trumpai pjaunamos žolės ir intensyvaus ūkininkavimo viso pasaulio bitėms trūksta namų ir maisto, tačiau mūsų pačių likimas priklauso nuo šių darbščių mažų apdulkintojų. Sužinokite, kodėl be jų negalime apsieiti ir ką galime padaryti, kad padėtume jas išsaugoti.
Visame pasaulyje kalvų šlaituose randama metro skersmens riedulių. Kaip gamta sukuria tokius tobulai apvalius akmenis?
Unikalios Isiano geologinės formacijos fosilijos ilgą laiką buvo siejamos su vulkaniniais pelenais, kurie jas išsaugojo natūralioje laiko kapsulėje, tačiau ši teorija gali būti klaidinga.
Pramonė ir elektrinės teršia aplinką, o naujasis tyrimas rodo, kad jos daro ir iki šiol nežinotą įtaką oro sąlygoms.
Ar žiemos ir vasaros laiko kaita turi įtakos gyvūnams, gyvenantiems netoli žmonių?