Tikriausiai nekenčiate vapsvų, tačiau gali būti, kad šis straipsnis padės jums apsigalvoti. Šie sparnuoti padarai ne tik nepaprastai naudingi planetai ir ekonomikai, bet ir yra gana žavūs. Be to, vapsvas galima išdresuoti – visai kaip šunis.
Šviečia saulė, čiulba paukščiai, sode stovi užkurta kepsninė. Staiga sodo šventės svečius apima panika.
Moterys ir vyrai bėga nuo stalo klykdami ir mojuodami rankomis. Atskrido baisus ir visų nekenčiamas vabzdys.
Liūdnai pagarsėjusios dėl skausmingų įgėlimų ir erzinančio elgesio, vapsvos nėra džiugiai sutinkamos, tačiau, anot tyrėjų, turėtume pakeisti savo požiūrį į šiuos geliančius vabzdžius.
Vapsvos ne tik gali sutaupyti ūkininkams milijardus dolerių ir padėti užtikrinti maisto tiekimą klimato kaitos ir pasaulinio bičių nykimo eroje, bet ir yra panašesnės į mus, nei manome.
Jų smegenys ir elgesio modeliai stebėtinai sudėtingi. Vapsvas galima išmokyti atlikti sudėtingas užduotis, be to, jos turi labai netikėtą protinį gebėjimą, kuris yra ir žavus, ir bauginantis.
Parazitai tapo socialūs
Pirmosios vapsvos atsirado triaso periode maždaug prieš 240 mln. metų ir gyveno kaip pavieniai parazitai. Jos išnaudojo kitus vabzdžius – dėjo į juos kiaušinėlius, o iš jų išsiritusios lervos vabzdį prarydavo iš vidaus.
Šiandien yra daugiau nei 100 tūkst. vapsvų rūšių. Apie 70 % jų yra parazitinės, o kitos – plėšriosios ir bendruomeninės vapsvos. Plėšriosios vapsvos atsirado maždaug prieš 150 mlrd. metų. Jos minta vabzdžiais – juos paralyžiuoja arba nužudo savo nuodingu geluoniu. Bendruomeninės vapsvos atsirado prieš 100–120 mln. metų. Jos savo geluonį naudoja medžioklei ir savo kolonijos gynybai.
Nors bendruomeninės vapsvos sudaro tik apie 2 % visų vapsvų rūšių, jų skaičius yra išties didelis. Tai – viena geriausiai žinomų vapsvų rūšių. Tarp jų yra paprastosios juodos ir geltonos spalvų vapsvos ir popierinės vapsvos, kolonijas kuriančios iš popierių primenančios medžiagos.
Bendruomeninio gyvenimo būdo nulemti įspūdingi kognityviniai gebėjimai ir toliau stebina tyrėjus.
Vapsvos atpažįsta veidus
Bendruomenėse gyvenančių vabzdžių smegenys kompleksiškos, nes jiems reikia orientuotis sudėtingoje socialinėje aplinkoje. Individai turi nuolat bendrauti su kitais, o jų smegenys pritaikytos atskirti individus, prisiminti ankstesnę sąveiką ir bendradarbiauti sprendžiant problemas.
Bendruomeninės vapsvos nėra išimtis, nors jų smegenys labai mažos ir jose yra mažiau nei 1 mln. neuronų. Palyginkime: žmogaus smegenyse yra maždaug 86 mlrd. neuronų, o orangutanų ir šimpanzių smegenyse – apie 30 mlrd. neuronų.
Žmonės ir kiti socialūs primatai pirmiausia pasitelkia savo regą kitiems atpažinti ir turi ištobulintus specialius neuronus, kurių vienintelė užduotis – įrašyti ir įsiminti veido bruožus. Šių neuronų neaktyvuoja jokie kiti regos įspūdžiai, tik veidai. Ši savybė leidžia mums greitai ir lengvai pastebėti pažįstamą veidą minioje.
2011 m. tyrėjai atrado, kad bendruomeninės vapsvos taip pat naudoja veido atpažinimą, kad atskirtų individus.
Norėdama išsiaiškinti, ar vapsvos atpažįsta veidus taip pat, kaip primatai, Niujorko Cornellio universiteto tyrėjų komanda išmatavo 18 popierinių vapsvų smegenų aktyvumą, joms žiūrint į daugiau nei 2 tūkst. skirtingų objektų nuotraukų, įskaitant vapsvų stambaus plano nuotraukas.
Duomenys atskleidė 35 neuronų grupę, kuri reagavo specifiškai į vapsvų atvaizdus. 35 neuronų aktyvumas skyrėsi žiūrint į skirtingas vapsvas – tai įrodymas, kad jos gali atskirti individus.
Šie neuronai yra panašūs į primatų veido atpažinimo neuronus, o tai, kad jie išsivystė atskirai tokiuose skirtinguose gyvūnuose, liudija apie milžiniškus veidų atpažinimo socialinėje aplinkoje pranašumus.
Dar labiau stebina ir galbūt šiek tiek baugina tai, kad vapsvos gali naudoti savo veido atpažinimo funkciją ne tik savo rūšies atstovams atpažinti. Tyrimai rodo, kad vapsvos taip pat gali išmokti atpažinti žmonių veidus. Apie tai galbūt verta pagalvoti kitą kartą, kai susipyksite su vienu iš šių sparnuotų genijų. Ir tai – net ne pats įspūdingiausias jų talentas.
Dėl hierarchijos vapsvoms būdingas loginis mąstymas
Vapsvų kolonijose vyksta vidinė kova dėl aukščiausio rango – ypač tarp popierinių vapsvų, kuriančių kolonijas su keliomis motinėlėmis. Pavasarį vapsvos konkuruoja dėl hierarchinės tvarkos. Vėliau socialinė padėtis lemia vapsvų vaidmenį kolonijos dauginimosi, darbo ir mitybos procesuose.
Bendruomeninės vapsvos turi suprasti kolonijos vidinius dominavimo santykius, o tai paskatino loginio samprotavimo, vadinamo tranzityvia išvada, atsiradimą. Ši logika reiškia, kad jei A yra daugiau už B, o B yra daugiau už C, tai A turi būti daugiau už C.
2019 m. Mičigano universiteto (JAV) tyrėjai tyrė vapsvų gebėjimą daryti tranzityvias išvadas ir patikrino, ar popierinės vapsvos gali daryti logines išvadas ir suprasti sudėtingus ryšius.
Pirmiausia tyrėjai vapsvas išmokė atskirti spalvas. Jie įdėjo vapsvas į dėžutę su dviejų skirtingų spalvų kortelėmis, ir kai vapsvos priartėdavo prie vienos iš jų, patirdavo lengvą elektros impulsą. Taip jos išmoko pasirinkti mėlyną – saugią – spalvą, ir vengti žalios spalvos, kuri ir sukeldavo elektros šoką. Vis dėlto buvo ir išimčių, pavyzdžiui, žalia galėjo reikšti teisingą pasirinkimą, jei šalia buvo ir turkio spalvos kortelė.
Vapsvos buvo dresuojamos su penkiais skirtingais spalvų deriniais. Po dresūros vapsvos buvo sudėtos į dėžutes su spalvomis, kurias jos žinojo iš ankstesnių pratimų, tačiau tai buvo nauji spalvų deriniai. Nors anksčiau jos nebuvo susidūrusios su šiais deriniais, 65 % atvejų jos pasirinkdavo teisingą spalvą.
Vapsvos yra vieninteliai vabzdžiai, kurie iki šiol sugebėjo taip gerai atlikti šią užduotį. Medunešės bitės šio testo neišlaiko, it tyrėjai mano, kad tai lemia bičių hierarchinė struktūra, kai bičių spiečiui vadovauja viena motinėlė, tai yra bitėms nereikia perprasti dominavimo.
Šunų triukai tinka ir vapsvoms
2023 m. Monasho universiteto Australijoje tyrėjai įrodė, kad vapsvos taip pat greitai mokosi ir gali būti dresuojamos naudojant paprastus šunų dresavimo metodus. Susiedamos spalvas su atlygiu arba bausme vapsvos išmoko atskirti du mėlynos atspalvius (vapsvoms tai sunki užduotis).
Tyrėjai įrengė maitinimo stotelę su cukruotu vandeniu. Į ją vapsvos grįždavo savanoriškai. Tada vapsvos buvo išmokytos cukruotą vandenį susieti su mėlyna spalva ir vėliau be atlygio buvo tikrinama, ar jos suprato šį sąryšį.
Tyrėjai išbandė tris dresūros metodus. Vienu atveju vapsvos buvo dresuojamos su cukrumi, naudojant tik mėlyną spalvą be jokių kitų spalvų variantų. Antruoju atveju cukrus buvo padėtas šalia tinkamos spalvos, o šalia netinkamo atspalvio nebuvo jokio atlygio. Trečiuoju metodu tinkamos spalvos pasirinkimas buvo apdovanojamas saldžiu vandeniu, o netinkamos spalvos pasirinkimas – karčiu skysčiu.
Pirmuoju metodu dresuotos vapsvos negalėjo atpažinti teisingos mėlynos spalvos atspalvio, jei atliekant testą buvo naudojamos abi spalvos. Antruoju metodu dresuotos vapsvos išlaikė testą ir aiškiai suprato, kurios spalvos pasirinkimas duoda norimą atlygį. Geriausiai pasirodė vapsvos, kurios buvo dresuojamos trečiuoju metodu, kai jos buvo ne tik apdovanojamos už teisingus pasirinkimus, bet ir baudžiamos už neteisingus.
Tyrėjai padarė išvadą, kad vapsvos išsiskiria lanksčiais mokymosi gebėjimais ir mokosi greičiau bei geriau darydamos klaidas, turinčias pastebimų padarinių, pavyzdžiui, kartų skonį.
Vapsvos naikina mūsų priešus
Kaip ir bitės, vapsvos ekosistemose atlieka daug svarbių funkcijų. Be to, jos netgi yra naudingos mūsų ekonomikai.
Apskaičiuota, kad vabzdžių atliekamas augalų apdulkinimas kasmet padeda uždirbti apie 250 mlrd. JAV dolerių. Nors bitės yra dominuojančios apdulkintojos, vapsvos taip pat atlieka svarbų vaidmenį, o kai kurie augalai yra visiškai priklausomi nuo vapsvų.
Ūkininkai taip pat gali gauti naudos iš vapsvų, medžiojančių kitus vabzdžius. Pasauliniu mastu ūkininkai kenkėjų kontrolei kasmet išleidžia daugiau nei 416 mlrd. JAV dolerių, tačiau vapsvos yra veiksminga pesticidų alternatyva. Jos naikina kenksmingus vabzdžius, tokius kaip lervos, musės ir amarai.
2019 m. tyrėjai aplink ryžių laukus, kuriuose gausu kenkėjų, pasodino gėlių. Šios pritraukė plėšriųjų ir parazitinių vapsvų, todėl kenkėjų populiacija sumažėjo, o derlius buvo užaugintas nenaudojant pesticidų.
Kitaip tariant, dėl vapsvų turime maisto ant savo stalų. Ir tai verta prisiminti, kai vasaros pabaigoje jos nekviestos atvyks į jūsų vaiko gimtadienio šventę. Vapsvos yra protingos būtybės, užimančios svarbią vietą gamtos cikle, todėl nusipelno pagarbos, o ne pliaukštelėjimo kepsninės pirštine.
Comments are closed.