Tamsią naktį Šiaurinė žvaigždė yra puikus orientyras, tačiau šviesiu paros metu arba esant debesuotumui geriau naudoti magnetinį kompasą. Būtent jį turi kai kurie įgudę keliauninkai.
Iš skysto metalo sudarytas Žemės branduolys sukuria magnetinį lauką, dėl jo Žemės rutulys turi Šiaurės ir Pietų ašigalius. Kompaso rodyklė visada rodo į magnetinį Šiaurės ašigalį, esantį arti geografinio Šiaurės ašigalio.
Naminiai karveliai, tokie kaip 1931 m. iš Prancūzijos į Vietnamą atskridę balandžiai, jaučia šį magnetinį lauką. Patekus į dirbtinį magnetinį lauką, paveikiamas jų krypties pojūtis, tačiau kaip jie suvokia kompaso kryptį, mokslininkams tebėra paslaptis. Keli eksperimentai rodo, kad magnetinį lauką gali fiksuoti ausys arba snapas, tačiau labiausiai tikėtina, kad paukščiai mato jį akimis, panašiai kaip regimąją šviesą.
Norėdami patikrinti balandžių magnetiškumo pojūtį, Kornelio universiteto (JAV) mokslininkai prie balandžių kaklo pritvirtino silpnus magnetus. Net ir labai maži natūralaus magnetinio lauko sutrikimai suklaidino balandžius. Tai rodo, kad balandžių navigacijai labai svarbus jų natūralus kompasas. Vis dėlto biologams dar reikia išsiaiškinti, kaip jis veikia. Magnetinė navigacija būdinga toli gražu ne tik naminiams balandžiams. Tam tikros formos kompasą turi visos rūšys, pradedant nuo varlių ir žiurkių, baigiant bitėmis ir termitais. Jūrų gyvūnai, pavyzdžiui, kietaodžiai vėžliai, taip pat naudoja šį metodą.
Pastarieji išsirita smėlėtame paplūdimyje atogrąžų juostoje aplink pusiaują. Jie nuropoja į vandenį ir plaukia dešimtis tūkstančių kilometrų ieškodami maisto. Keliaudami vėžliai pasiekia Norvegiją ir Aliaską, o pietuose – Pietų Afriką ir Čilės pietinę pakrantę. Kai ateina laikas dėti kiaušinius, naudodami vidinį kompasą vėžliai grįžta namo – į tą patį paplūdimį, kuriame išsirito!
Yra ir daugiau gyvūnų navigacijos gudrybių. Tyrimai parodė, kad gyvūnai taip pat geba jausti vandenyno srovių intensyvumą ir kryptį bei cheminę vandens sudėtį.
Kol kas nėra įrodyta, kad panašų į kitų gyvūnų magnetinį pojūtį turi ir žmonės, tačiau aptikta, kad akytkaulyje – kaukolės kaule tarp nosies ertmės ir smegenų – yra magnetinės medžiagos. Mokslininkai mano, kad tai ankstesnio evoliucijos etapo reliktas. Jis mums nebereikalingas, nes galime pasikliauti žemėlapiais, kompasais ir GPS.
Balandžiai turi tris navigacijos sistemas
Naminiai balandžiai nesinaudoja nei sekstantu, nei žemėlapiu ar GPS, tačiau vis tiek sugeba nukeliauti tūkstančius kilometrų per nežinomą teritoriją ir rasti savo namus. Jų paslaptis – iš viso trys įgimtos navigacijos sistemos.
Paukščiai orientuojasi pagal saulę, žvaigždes ir mėnulį
1 Balandžiai naudojasi vidiniu laikrodžiu ir saulės padėtimi danguje. Pagal paros laiką jie žino, kurioje dangaus dalyje turi būti saulė. Giedrą naktį kryptį jie gali nustatyti orientuodamiesi pagal žvaigždes.
Keliaujant didelius atstumus, kelią rodo magnetinis laukas
2 Kaip ir daugelis kitų gyvūnų, naminiai balandžiai gali jausti Žemės magnetinį lauką ir pagal jį orientuotis. Naujausi tyrimai rodo, kad šis gebėjimas susijęs su regos pojūčiu.
Namų kvapas atveda į finišo liniją
3 Magnetiniai laukai ir saulės kompasai puikiai tinka tolimajai navigacijai, o norėdami rasti kelią paskutinius kelis kilometrus balandžiai skrenda pagal pažįstamus orientyrus ir vietovei būdingus kvapus.
Comments are closed.