Alkoholis smarkiai veikia smegenis, tačiau mokslininkai iki šiol nežinojo, kodėl. Neseniai jie nustatė tam tikrą mechanizmą, sukeliantį gerai žinomą alkoholio poveikį, ir šį atradimą netgi panaudojo tam, kad sukurtų apsvaigti negalinčias smegenis.
Kodėl vartodami alkoholį apgirstame? Tikriausiai manote, kad mokslininkai atsakymą į šį klausimą žino nuo neatmenamų laikų. Juk svaiginamieji gėrimai jau tūkstančius metų yra svarbi mūsų kultūros dalis, o į alkoholio paslaptis gilinosi daugybė mokslinių tyrimų.
Tiesa ta, kad tikslus alkoholio poveikis smegenims iki šiol buvo mįslė.
Amerikiečių tyrėjų komanda išradingai išsprendė šią problemą ir pagaliau rado atsakymą. Jie atrado tikslų mechanizmą, leidžiantį alkoholiui manipuliuoti mūsų kūnu ir protu. Patvirtindami savo atradimą jie sukūrė išties nepaprastą dalyką – apsvaigti negalinčias smegenis.
Trūkumai nusveria pranašumus
Alkoholį, dar vadinamą etanoliu, gamina mielės – vienaląsčių grybelių grupė – skaidydamos cukrų augaluose. Šis procesas žmonėms žinomas jau tūkstančius metų, o alkoholio poveikį organizmui tyrinėjame mažiausiai tiek pat laiko. Taip yra todėl, kad vartodami alkoholį patiriame svaigulį. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad bent jau trumpuoju laikotarpiu alkoholis gerina mūsų nuotaiką ir mažina stresą bei nerimą. Šis stresą mažinantis poveikis gali paaiškinti, kodėl žmonėms, reguliariai vartojantiems nedidelį kiekį alkoholio, rizika susirgti rimtomis širdies ir kraujagyslių ligomis, tokiomis kaip infarktas ir insultas, yra mažesnė nei tiems, kurie visai negeria.
Vis dėlto teigiamą alkoholio poveikį atsveria daugybė žalingų padarinių. Per trumpą laiką alkoholis gali sukelti galvos svaigimą, sulėtinti reakciją ir pabloginti atmintį. Ilgalaikis poveikis dar blogesnis. Didelis alkoholio vartojimas visų pirma gali pažeisti kepenis, o tai gali sukelti sunkių ir potencialiai gyvybei pavojingų ligų. Be to, net ir nedidelis kiekis alkoholio didina vėžio riziką. Nepaisant tiesioginio stresą mažinančio poveikio, ilgalaikis alkoholio vartojimas gali sukelti psichikos sutrikimų, tokių kaip nerimas ir depresija.
Nuo alkoholio kasmet miršta apie 2,6 mln. žmonių, todėl dauguma gydytojų rekomenduoja jo nevartoti. Deja, šio patarimo laikytis sunku – mūsų smegenys tam priešinasi.
Alkoholis keičia smegenis
Alkoholis sukelia priklausomybę. Kitaip tariant, kai kuriems žmonėms kyla beveik nenumaldomas potraukis gerti, o susilaikydami nuo alkoholio jie gali patirti didelį diskomfortą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje maždaug 209 mln. žmonių yra priklausomi nuo alkoholio. Iš pradžių priklausomybė išsivysto todėl, kad alkoholis didina smegenų atlygio sistemos aktyvumą ir suteikia mums laimės pojūtį. Tuo pat metu nuslopinamas smegenų migdolinio kūno – baimės centro – aktyvumas, todėl sumažėja nerimas.
Dažnai vartojant alkoholį, smegenų reakcija į jį keičiasi. Pakylėjimo jausmas išnyksta, ir smegenims reikia alkoholio, kad jos išlaikytų tam tikrą laimės ir ramybės lygį. Galiausiai net ir alkoholis negali užkirsti kelio depresyvioms mintims ir nerimui.
Kodėl alkoholis taip veikia smegenis? Ir kodėl smegenys pradeda reaguoti kitaip, kai alkoholis vartojamas ilgą laiką?
Į šiuos klausimus atsakyti svarbu, jei norime padėti žmonėms, kovojantiems su piktnaudžiavimu alkoholiu. Smegenų tyrėjai jau kelis dešimtmečius vis labiau artėja prie atsakymų.
Smegenys suvaržomos
Tūkstančiai mokslinių tyrimų mums padėjo suprasti, kodėl alkoholis mus taip veikia. Vienas svarbių atradimų yra tas, kad apsvaigus nuo alkoholio gliukozės suvartojimas smegenyse sumažėja 10–30 procentų. Tai dramatiškas pokytis, nes gliukozė yra pagrindinis smegenų kuras, skatinantis visą smegenų veiklą.
Atrodo, kad gliukozės suvartojimo sumažėjimą lemia du veiksniai. Pirmiausia smegenys pradeda naudoti alternatyvų kurą – acetatą, susidarantį kepenims skaidant alkoholį. Antra, smegenų ląstelės iš tikrųjų sunaudoja mažiau energijos. Perėjimas prie acetato nesukelia problemų smegenims, o energijos suvartojimo sumažėjimas yra esminis dalykas, padedantis suprasti įvairialypį alkoholio poveikį. Energijos suvartojimas sumažėja, nes alkoholis tam tikrose smegenų dalyse slopina nervinius signalus, tad sutrinka mąstymas, koordinacija ir atmintis – tai žino daugelis žmonių.
Kitais svarbiais tyrimais padaryta išvada, kad smegenų aktyvumas sumažėja pirmiausia dėl to, kad alkoholis kažkaip suaktyvina receptorius GABAA, esančius daugelio smegenų nervinių ląstelių paviršiuje ir galinčius išjungti nervinius signalus. Tai, kaip tiksliai alkoholis veikia receptorius, anksčiau buvo didelė mįslė.
Baltymai lemia girtumą
JAV Nacionalinio neurologinių sutrikimų ir insulto instituto smegenų tyrėjų grupė, vadovaujama Wei Lu, šią problemą sprendė išradingai. Jie žinojo, kad alkoholio poveikis keičiasi, kai žmogus pradeda dažnai gerti, todėl bandė išsiaiškinti, kuo skiriasi alkoholikų ir priklausomybės alkoholiui neturinčių žmonių smegenys.
Jie paėmė mirusių žmonių, turėjusių priklausomybę nuo alkoholio ir jos neturėjusių, smegenis ir ištyrė, ar yra skirtumų tarp baltymų smegenų ląstelių paviršiuje. Skirtumų buvo. Mokslininkai ypač susidomėjo baltymu TMEM132B, kurio funkcija iki tol nebuvo tirta. Šio baltymo lygis alkoholikų smegenyse buvo gerokai žemesnis. Atlikę išsamesnius baltymo tyrimus, mokslininkai nustatė, kad jis yra susijęs su receptoriais GABAA, slopinančiais smegenų nervines ląsteles. Tolesni tyrimai parodė, kad TMEM132B padeda alkoholiui aktyvuoti receptorius.
Norėdami būti visiškai tikri, kad jų išvada yra teisinga, mokslininkai ėmėsi drastiškų priemonių: sukūrė genetiškai modifikuotas peles, kurioms trūko baltymo TMEM132B. Vėliau pelėms davė alkoholio ir atliko nerimastingo elgesio ir raminamojo poveikio testus. Rezultatai parodė, kad, kaip ir žmonių, normalių pelių, paveiktų alkoholio, nerimastingumass gerokai sumažėja. Genetiškai modifikuotų pelių atveju viskas buvo kitaip. Jos elgėsi taip, tarsi būtų gėrusios tik vandenį. Normalioms pelėms alkoholis taip pat turėjo nuoseklų anestetinį poveikį, o genetiškai modifikuotoms pelėms – ne. Kai kurios iš jų vis dar jautė raminamąjį poveikį, tačiau kitos liko nepaveiktos. Kitaip tariant, mokslininkai sukūrė peles, negalinčias apsvaigti nuo alkoholio, ir taip patvirtino, kad TMEM132B atlieka svarbų vaidmenį gerai žinomam alkoholio poveikiui.
Atradimas suteikia naujų galimybių
Naujos žinios nereiškia, kad dabar apie alkoholį ir smegenis žinome viską. Etanolis taip pat veikia daugybę kitų mechanizmų smegenų ląstelėse, ir šiuo metu nėra aišku, kokią reikšmę turi kiekvienas iš jų. Vis dėlto šis atradimas padeda geriau nei bet kada anksčiau suprasti alkoholio poveikį mūsų protui. Kai vartojame alkoholį, etanolis patenka į smegenis ir kartu su TMEM132B sumažina smegenų ląstelių aktyvumą.
Signalai slopinami tokiose srityse kaip smegenų žievė, baimės centras (migdolinis kūnas) ir atminties centras (hipokampas), tai sulėtina mąstymą ir suprastina koordinaciją, sumažina nerimą ir išjungia atmintį. Tuo pačiu metu alkoholis slopina signalus, kurie kitaip išlaikytų smegenų atlygio sistemos kontrolę. Taip alkoholis pagerina nuotaiką.
Žmonių, piktnaudžiaujančių alkoholiu, smegenys reaguoja visiškai kitaip. Remiantis nauju tyrimu, tai galima paaiškinti tuo, kad dažnas alkoholio vartojimas sumažina TMEM132B gamybą smegenyse.
Apibendrinant galima teigti, kad naujai atrastas mechanizmas suteikia visiškai naujų įžvalgų apie tai, kodėl alkoholis daro mums įtaką ir kaip laikui bėgant keičia mūsų smegenis. Tai atveria kelią naujiems gydymo būdams, padedantiems alkoholiu piktnaudžiaujantiems žmonėms, kurti. Be to, šios žinios privers mus susimąstyti, kai kitą kartą kas nors pasiūlys taurę etanolio.
Comments are closed.