Plėšrūnų sugrįžimas į JAV Jeloustouno nacionalinį parką turėjo netikėtai didelį poveikį aplinkai.
GAMTA Vilkus visada gaubė paslaptis ir baimė. Augant žmonių populiacijai ir erdvės poreikiui, XIX ir XX a. šie dideli plėšrūnai buvo išvaryti iš Europos ir Šiaurės Amerikos. Vilkai buvo laikomi grėsme, todėl keliose Europos šalyse ir Amerikos valstijose jie buvo išnaikinti.
Šiandien vilkai sugrįžo, ir JAV šiaurės vakaruose esančiame Jeloustouno nacionaliniame parke Oregono valstijos universiteto mokslininkai tyrė jų poveikį ekosistemai.
1920-aisiais Jeloustouno nacionaliniame parke vilkai buvo visiškai išnaikinti. Jiems išnykus, išplito elniai Cervus canadensis. Netekę natūralių priešų, šie gyvūnai galėjo laisvai daugintis, o tai reiškė, kad daugiau elnių graužė drebules ir kitus medžius. Elniai pradėjo graužti jaunus medžius, todėl nauji medžiai negalėjo pakankamai subręsti.
Po dešimtmečius trukusių teisinių ginčų, 1995 m., 14 pilkųjų vilkų (Canis lupus) iš Džaspero nacionalinio parko Kanadoje buvo paleisti į Jeloustouno nacionalinį parką, todėl šiandien ten gyvena 120 vilkų. Jie susiskirstę į devynias grupes.
Po 30 metų rezultatai yra akivaizdūs: elnių populiacija sumažėjo ir stabilizavosi, o drebulės išplito ir užaugo iki aukščio, būdingo 1940 m. augusiems šios rūšies medžiams.
„Pakartotinis vilkų įvedimas sukėlė ilgalaikių ekologinių pokyčių, tai prisideda prie biologinės įvairovės ir buveinių įvairovės didėjimo“, – spaudos pranešime teigė pagrindinis tyrėjas Luke’as Painteris.
Comments are closed.