Didelė dalis medžiagos Visatoje yra nematoma. Mokslininkai mano, kad paslaptingosios medžiagos galėtų būti tamsiosiose žvaigždėse.
Mes žinome, kad ji yra, tačiau tiesiogiai jos nesame matę, nes ši medžiaga nespinduliuoja, neatspindi ir nesugeria šviesos.
Tamsioji medžiaga sudaro apie ketvirtadalį visos Visatos masės ir energijos. Jei žiūrėtume tik į medžiagą, net 85 % jos yra tamsioji. Apie tamsiąją medžiagą mums išduoda jos gravitacijos įtaka žvaigždžių ir galaktikų judėjimui.
Kai kurie mokslininkai mano, kad tamsiąją medžiagą galima paaiškinti specialių dalelių egzistavimu. Neseniai paaiškėjo, kad šios dalelės gali būti pasislėpusios paslaptingose tamsiosiose žvaigždėse, o astronomai iš Anglijos Daramo universiteto teigia žinantys, kaip jas rasti.
Tamsiosios žvaigždės – dar vadinamos rudosiomis nykštukėmis – yra žvaigždės, kurios neturi pakankamai masės, kad prasidėtų branduolinė sintezė, varanti įprastas žvaigždes. Taigi, jos šviečia labai silpnai ir taip pat yra vadinamos nesusiformavusiomis žvaigždėmis. Rudosios nykštukės yra didesnės už dideles dujines planetas, tokias kaip Jupiteris, bet mažesnės už tokias žvaigždes kaip Saulė. Vis dėlto, pasak tyrėjų, šie šalti dujų telkiniai vis tiek gali gaminti energiją.
Jie įtaria, kad rudųjų nykštukių branduoliuose gali telktis didelio tankio tamsiosios medžiagos sankaupos, o specialios tamsiosios medžiagos dalelės sąveikauja tarpusavyje ir gamina energiją, maitinančią šias žvaigždes.
Astronomai taip pat atrado metodą, leidžiantį aptikti tamsiąsias žvaigždes: reikia ieškoti ličio izotopo, 7Li, dalelių. Šis izotopas – ličio elemento variantas – paprastai greitai sudega žvaigždėse dėl ekstremalaus karščio, tačiau rudosiose nykštukėse jis gali išlikti.
Taigi, mokslininkai ieško rudųjų nykštukų, turinčių papildomos energijos, kur 7Li dalelės yra taip smarkiai suslėgtos, kad pradeda viena kitą naikinti. Tai galėtų nutikti, jei jos būtų silpnai sąveikaujančios masyvios dalelės, dar vadinamos WIMP (angl. Weakly Interacting Massive Particles).
Šios dalelės beveik nesąveikauja su įprasta medžiaga, veikiau tarpusavyje. Jos yra savo pačių antidalelės, todėl susilietusios sunaikina viena kitą ir išskiria energiją. Jei jos yra arti viena kitos rudosios nykštukės branduolyje, tamsioji žvaigždė išskirs daug energijos, ir ji bus silpnesnė nei įprastos žvaigždės, bet stipresnė nei ta, kurią išskiria raudonosios nykštukės.
Kitaip tariant, jei pavyktų rasti tokių tamsiųjų žvaigždžių, gal būtų galima įrodyti WIMP egzistavimą, o tai padėtų geriau suprasti tamsiosios medžiagos prigimtį.
Mokslininkai siūlo pradėti nuo mūsų pačių galaktikos centro, kur tamsiosios medžiagos koncentracija yra didžiausia.
Comments are closed.