Kai už milijardų šviesmečių sprogo žvaigždė, paskutinė jos šviesa suteikė retą galimybę pažvelgti į jos branduolyje esančius sunkiuosius elementus.
Kai masyvi žvaigždė išeikvoja savo kurą, jos branduolys subliūkšta nuo savo svorio. Dėl to susidaro milžiniškas slėgis ir žvaigždė sprogsta – įvyksta reiškinys, vadinamas supernova.
Sprogimas gali ištisoms savaitėms nustelbti kitų galaktikų šviesą ir paskleisti po kosmosą žvaigždę sudarančias medžiagas. Tokį kosminį fejerverką užfiksavo JAV Šiaurės Vakarų universiteto astrofizikai, kai už 2,2 mlrd. šviesmečių sprogo supernova SN2021yfj.
Sprogimas atskleidė visiškai naują reiškinį – didelį kiekį silicio, sieros ir argono. Paprastai sunkieji elementai slypi giliai žvaigždės branduolyje, tačiau šiuo atveju jie buvo aiškiai matyti.
„Tai buvo taip keista, kad pamanėme, jog stebime ne tą objektą“, – pranešime spaudai sakė Adamas Milleris, Šiaurės Vakarų universiteto astrofizikas.
Masyvios žvaigždės gyvuoja dėl jose vykstančios branduolių sintezės, kai vandenilis virsta heliu, helis – anglimi ir t. t., kol šis procesas sustoja susidarius geležiui. Tarsi svogūno lukštai, elementai išsidėsto sluoksniais: lengviausi – išorėje, sunkiausi – giliai viduje.
Žūvančios žvaigždės išoriniai sluoksniai per sprogimą paprastai išsviedžiami į kosmosą, o branduolys lieka pasislėpęs, tačiau SN2021yfj sugriovė šį dėsningumą. Žvaigždė prarado beveik visus išorinius sluoksnius, todėl astronomai gavo retą galimybę pamatyti branduolį sudarančius sunkiuosius elementus.
Pranešama, kad tai pirmas kartas, kai supernova pateikė tokių aiškių įrodymų apie žvaigždžių sandarą. Paaiškėjo, jog prieš paskutinį šviesos blyksnį jos gali prarasti gerokai daugiau masės, nei buvo manyta anksčiau.
Comments are closed.