Kiek laiko trunka astronautų kelionė į Mėnulį? Ir kiek ji truktų, jei naudotume greičiausią erdvėlaivį?
Nasos zondas „Juno“ Jupiterio šiaurės ašigalyje aptiko reiškinį, neregėtą jokioje kitoje Visatos vietoje.
Didelė dalis medžiagos Visatoje yra nematoma. Mokslininkai mano, kad paslaptingosios medžiagos galėtų būti tamsiosiose žvaigždėse.
2011 m. ant Žemės nusileidęs erdvėlaivis „Atlantis“ pažymėjo ir atsisveikinimą su erdvėlaivių „Space Shuttle“ programa, tačiau daugkartiniai erdvėlaiviai sugrįžta. Papildyti naujausiomis technologijomis, jie pradės visiškai naują reguliariųjų kosmoso kelionių erą.
Po 60 metų tylos pamirštas Nasos palydovas grįžo. Mokslininkai bando rasti logišką paaiškinimą – išsiskiria dvi sensacingos teorijos.
Žemei judant elipsine orbita ir pasiekus tašką, kuris yra labiausiai nutolęs nuo Saulės, gravitacijos trauka tarp jų silpnėja. Kodėl Žemė išlieka savo orbitoje?
Tolimoje visatos vietoje smarkiai blykčiojantis objektas veikiausiai stengiasi ištrūkti iš viską naikinančios juodosios skylės gravitacinės traukos.
Nauji tyrimai paneigia idėją, kad Mėnulis susiformavo maždaug prieš 4,35 mlrd. metų.
Supermasyvios juodosios skylės atradimas suteikia naują žinių apie juodųjų skylių vystymąsi.
Šešiaratis roveris „Perseverance“ nuolat ieško gyvybės įrodymų Marse ir gali būti, jog jam pagaliau pavyko tai padaryti.