Nuo pat atvykimo 2012 m. rugpjūtį Nasos marsaeigis „Curiosity“ keliauja po Marse esantį Geilo kraterį ir ieško mikrobų pėdsakų.
Tūkstančiai nuotraukų, įkvėpimas, pasisemtas iš klasikinio vaikiško žaidimo, ir daug kantrybės padėjo astronomams atrasti dešimtis naujų aplink Saturną skriejančių palydovų.
Gali būti, kad stebėdami už 12 tūkst. šviesmečių esančią Jupiterio dydžio planetą, astronomai išvydo Žemės likimą.
Supermasyvi juodoji skylė, kurios dydis atitinka 20 mln. Saulių, sprunka iš savo gimtosios galaktikos ir po savęs palieka žvaigždžių pėdsaką.
Žemėje galime stebėti visiškus ir dalinius Saulės užtemimus. Ar kitose Saulės sistemos planetose jie taip pat vyksta?
Kelios kompanijos jau siūlo paprastiems žmonėms pakilti į kosmosą. Tačiau ar daugybę papildomų kartų paleidžiamos raketos smarkiai nepadidins oro taršos?
8 848 m siekiantis Everestas yra aukščiausias Žemės kalnas. O ar kitose Saulės sistemos planetose ir palydovuose yra didesnių kalnų?
Didysis dronas „Ravn X“ sutrumpins kelią į kosmosą, o Žemėje teiks naujoviškas krovinių gabenimo paslaugas.
Pačių astronautų išskiriamos medžiagos gali būti naudojamos kaip rišikliai, Marso dulkes paversiantys tvirtu betonu.
Astronomai tvirtina, kad ugnikalniai galėtų maistu aprūpinti po Jupiterio palydovo paviršiumi galbūt egzistuojančią gyvybę.