Nuotrauka, padaryta Europos pietinės observatorijos teleskopu VLT, atskleidė naują planetą, vis dar aktyviai traukiančią dujas ir dulkes.
Kai už milijardų šviesmečių sprogo žvaigždė, paskutinė jos šviesa suteikė retą galimybę pažvelgti į jos branduolyje esančius sunkiuosius elementus.
Didžiausias pasaulyje teleskopas ieškojo visai ko kito, kai staiga pasirodė paslaptinga šviesa. Astronomai stengiasi išsiaiškinti, kas buvo šios šviesos šaltinis.
Kiek laiko trunka astronautų kelionė į Mėnulį? Ir kiek ji truktų, jei naudotume greičiausią erdvėlaivį?
Nasos zondas „Juno“ Jupiterio šiaurės ašigalyje aptiko reiškinį, neregėtą jokioje kitoje Visatos vietoje.
Didelė dalis medžiagos Visatoje yra nematoma. Mokslininkai mano, kad paslaptingosios medžiagos galėtų būti tamsiosiose žvaigždėse.
2011 m. ant Žemės nusileidęs erdvėlaivis „Atlantis“ pažymėjo ir atsisveikinimą su erdvėlaivių „Space Shuttle“ programa, tačiau daugkartiniai erdvėlaiviai sugrįžta. Papildyti naujausiomis technologijomis, jie pradės visiškai naują reguliariųjų kosmoso kelionių erą.
Po 60 metų tylos pamirštas Nasos palydovas grįžo. Mokslininkai bando rasti logišką paaiškinimą – išsiskiria dvi sensacingos teorijos.
Žemei judant elipsine orbita ir pasiekus tašką, kuris yra labiausiai nutolęs nuo Saulės, gravitacijos trauka tarp jų silpnėja. Kodėl Žemė išlieka savo orbitoje?
Tolimoje visatos vietoje smarkiai blykčiojantis objektas veikiausiai stengiasi ištrūkti iš viską naikinančios juodosios skylės gravitacinės traukos.