Tolimoje visatos vietoje smarkiai blykčiojantis objektas veikiausiai stengiasi ištrūkti iš viską naikinančios juodosios skylės gravitacinės traukos.
Už 270 mln. šviesmečių esanti supermasyvi juodoji skylė yra tikra kosmoso mįslė.
2018 m. šios milžinės vainikas – baltos karštos plazmos debesis – pranyko. Neseniai JAV Masačusetso technologijos instituto astronomai pastebėjo, kad ta pati juodoji skylė pradėjo elgtis kitaip, nei įprasta: rentgeno spindulių impulsus ji išspinduliuoja vis dažniau, tai yra intervalai tarp blyksnių trumpėja.
„Dar niekada nesame matę, kas jos mirksėjimo greitis kistų taip dramatiškai. Tai visiškai nepanašu į įprastą supermasyvią juodąją skylę“, – „MIT News“ pasakoja viena iš atradimą padariusių astronomių Megan Masterson.
Nors ši paslaptis lieka neįminta, Masačusetso technologijos instituto tyrėjų teorija gali atverti kelią naujiems atradimams tolimojoje visatos dalyje.
Tyrėjai mano, jog labiausiai tikėtina, kad tai galėtų būti baltoji nykštukė – sudegusios žvaigždės, kurios branduolyje nebeliko energijos, liekanos. Pasak jų, baltoji nykštukė skrieja netoli juodosios skylės ribos. Nepaisant galingos gravitacijos, juodoji skylė baltosios nykštukės dar neprarijo. Artėdama prie juodosios skylės nykštukė ima judėti vis greičiau, o tai gali paaiškinti didėjantį blyksnių dažnį. Dėl to ši baltoji nykštukė yra unikali.
„Tai yra arčiausiai juodosios skylės esantis mums žinomas objektas. Vadinasi, tokie objektai kaip baltosios nykštukės gali gyvuoti labai arti juodosios skylės įvykių horizonto gana ilgą laiką“, – sako M. Masterson.
Šis reiškinys skleidžia galingas gravitacines bangas, ir būtent jas mokslininkai tikisi aptikti būsimais teleskopais. Pasak Masačusetso technologijos instituto tyrėjų, šis atradimas gali suteikti žinių apie ekstremalią aplinką tolimesnėse visatos vietose. Jie planuoja tęsti stebėjimus, nes iš pradžių dingęs, o dabar vėl ryškiai mirksintis reiškinys ir toliau nenustoja stebinti.
Šis atradimas buvo pristatytas Amerikos astronomų draugijos konferencijoje ir aprašytas moksliniame straipsnyje. Šis straipsnis saugomas serveryje „arXiv“ kaip laukiantis recenzentų patikros, kuri yra mokslinių tyrimų kokybės vertinimo dalis.
Comments are closed.