Tikėtina, kad, pasinaudoję kosmine observatorija „Gaia“, grupė astronomų išsiaiškino mūsų galaktikos kilmę.
Nasos nuotraukose Mėnulio paviršiuje matyti įtrūkių. Gali būti, kad jie liudija apie seisminį aktyvumą vietovėje, kurioje ateityje galėtų išsilaipinti žmonės.
Kas nutiks išorinėms planetoms, kai Saulė išsiplės ir savo mirties ciklo metu praris vidines planetas? Ar jos bus nustumtos tolyn, ar išgyvens Saulės mirtį?
Nasos roveris „Perseverance“, remdamasis radaro duomenimis, rado aiškių įrodymų, kad Jezero krateryje Marse kadaise telkšojo vanduo.
Nuo pat atvykimo 2012 m. rugpjūtį Nasos marsaeigis „Curiosity“ keliauja po Marse esantį Geilo kraterį ir ieško mikrobų pėdsakų.
Tūkstančiai nuotraukų, įkvėpimas, pasisemtas iš klasikinio vaikiško žaidimo, ir daug kantrybės padėjo astronomams atrasti dešimtis naujų aplink Saturną skriejančių palydovų.
Gali būti, kad stebėdami už 12 tūkst. šviesmečių esančią Jupiterio dydžio planetą, astronomai išvydo Žemės likimą.
Supermasyvi juodoji skylė, kurios dydis atitinka 20 mln. Saulių, sprunka iš savo gimtosios galaktikos ir po savęs palieka žvaigždžių pėdsaką.
Žemėje galime stebėti visiškus ir dalinius Saulės užtemimus. Ar kitose Saulės sistemos planetose jie taip pat vyksta?
8 848 m siekiantis Everestas yra aukščiausias Žemės kalnas. O ar kitose Saulės sistemos planetose ir palydovuose yra didesnių kalnų?