Nauji tyrimai paneigia idėją, kad Mėnulis susiformavo maždaug prieš 4,35 mlrd. metų.
Mėnulis visada buvo laikomas paslaptingu mūsų planetos palydovu – tylus nakties sargas ir audringos Žemės istorijos liudininkas, tačiau naujasis atradimas rodo, kad 3 476 km skersmens dangaus kūnas yra senesnis, nei manėme. Jo istorija iš tiesų dramatiška.
Pasak JAV Kalifornijos universiteto Santa Kruze mokslininkų, natūralus Žemės palydovas gali būti milijonus metų senesnis, nei manyta iki šiol. Tai paneigia egzistuojančią teoriją, esą Mėnulis susiformavo prieš 4,35 mlrd. metų. Mėnulio amžius labai svarbus norint suprasti ankstyvąją Saulės sistemos istoriją, kai esant chaotiškoms sąlygoms formavosi planetos ir jų palydovai.
Mūsų Mėnulis greičiausiai susidarė dėl galingo jaunos Žemės ir mažos planetos, pavadinimu Tėja, susidūrimo.
Analizuojant per Nasos misijas „Apollo“ surinktas Mėnulio uolienas buvo nustatyta, kad susidūrimas įvyko maždaug prieš 4,35 mlrd. metų, tačiau naujasis tyrimas rodo, kad „Apollo“ surinktos Mėnulio uolienos neleidžia tiksliai nustatyti susidūrimo laiko. Tyrėjai teigia, kad jos atspindi vėlesnį įvykį, kai dėl intensyvus įkaitimo Mėnulio paviršius buvo ištirpdytas , nes jo orbitą iškreipė Žemės gravitacija. Pasak mokslininkų, išsilydęs Mėnulio paviršius paslėpė jo tikrąjį amžių.
„Mėnulis iš pradžių išsilydė, paskui atvėso, o maždaug po 100 mln. metų vėl įkaito. Tai galėjo pakeisti jo uolienose užfiksuotą amžių“, – pranešime spaudai teigė Kalifornijos universiteto Santa Kruze Žemės ir planetų mokslų profesorius Francis Nimmo.
Dabar tyrėjai mano, kad Mėnulis susiformavo maždaug prieš 4,51 mlrd. metų. Skirtumas tarp 4,35 ir 4,51 mlrd. metų gali atrodyti nedidelis didžiulėje visatos laiko skalėje, tačiau jis svarbus norint suprasti, kaip susiformavo planetos ir kas nutiko chaotiškoje Saulės sistemos pradžioje.
Jau daug metų mokslininkų nuomonė dėl Mėnulio amžiaus skiriasi, tačiau naujausi atradimai įtikina, kad Mėnulio istorija gali būti sudėtingesnė, nei atskleidė „Apollo“ surinkti mėginiai.
Tikimasi, kad būsimos Mėnulio misijos, pavyzdžiui, Nasos programa „Artemis“, suteiks daugiau žinių apie Žemės palydovą.
Comments are closed.