Mokslininkai mažuosius gyvūnėlius virino, šaldė, traiškė ir smaugė – bet jų neįveikė. Užmigę žiemos miegu lėtūnai gali išgyventi net pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis.
Vabalas pastumia daugiau nei 1 141 kartą už save sunkesnį daiktą, seilinės cikados pašoka 116 kartų aukščiau savo kūno ilgio, o povandeninio vabzdžio penis triukšmingesnis už motociklą. Jei turėtume tokių galių kaip mažiausi padarėliai, galėtume peršokti Laisvės statulą ir patys formuoti juodąsias skyles.
Dėl visuotinio atšilimo tirpsta Grenlandijos krantus supantis ledas, tačiau naujausi palydovų duomenys rodo, kad salos sausumoje esantis ledynas storėja.
Jūros sraigėms, krabams ir moliuskams gresia didelis pavojus, kai vandenyno dugne medžioja spragsinčioji krevetė.
TOP 5
Prancūzų ir australų mokslininkai išmokino bites skaičiuoti ir atlikti paprastus aritmetinius veiksmus, pavyzdžiui, sudėti ir atimti.
Įspūdingas iltis turintys kardadančiai tigrai išnyko prieš 10 000 metų. Mokslininkai manė, kad tai nutiko dėl konkurencijos su kitais grobuonimis. Tačiau nauji tyrimai parodė, kad šie gyvūnai išnyko dėl klimato pokyčių, pakeitusių jų gyvenamąją aplinką.
Nuo temperatūros priklauso, iš kiaušinio išsiris vėžlys patinėlis ar patelė. Tačiau embrionas gali judėti kiaušinyje ir pats nulemti savo lytį.
Antarktidos jūrų ledas tirpsta, ir tai greičiausiai sukels pasaulinio masto padarinius. Ištirpus jūrų ledui, milžiniški Antarktidos žemyno ledynai greičiau nuslys į vandenyną. Ten jie dar greičiau tirps, taip keldami vandenynų lygį.
Gyvūnai gali evoliucionuoti atgal – atgauti protėvių turėtus bruožus. Anksčiau mokslininkai manė, kad tai neįmanoma, tačiau nauji algoritmai bei genų analizė parodė, kad taip nutiko driežams, varlėms ir netgi žmonėms.