Atėjus pavasariui, Arktyje įsiplieskia savaiminiai miškų gaisrai. Iš kur ta ugnis, jei jos nesukelia nei žmogus, nei žaibas? Mokslininkai rado atsakymą: ugnis pabunda iš metus trunkančio zombiško žiemos miego.
2019 m. birželio 5 d. į Aliaskoje esantį Kenajaus pusiasalį trenkęs žaibas sukėlė didžiulį miškų gaisrą. Rudenį liepsnoms nurimus, buvo išdegę 69 tūkst. ha miško.
Iš pradžių atrodė, kad gaisras užgeso, bet kai 2020 m. pavasario šiluma ištirpdė sniegą, ugnis ir vėl įsiplieskė. Kenajaus pusiasalyje kilo gaisras zombis – labai klastingas gamtos reiškinys, galintis nepastebimai rusenti ištisus mėnesius net esant minusinei temperatūrai ir sniegui.
Ugnis tarsi užmiega žiemos miegu ir laukia, kol pakilus temperatūrai galės vėl įsiplieksti. Tokie gaisrai zombiai yra labai nenuspėjami ir ugniagesiams sunku su jais susidoroti.
Liepsnas skatina ne tik šiltėjantis klimatas – jos turi ir mažų požeminių pagalbininkų, todėl siekdami užgesinti gaisrus zombius turime mąstyti nestandartiškai.
Atšilimas įžiebia Arktį
2024 m. vasarą buvo užfiksuoti nauji karščio rekordai, o Arktyje jaučiamas ypatingas visuotinio atšilimo poveikis. Nuo XIX a. vidutinė temperatūra pasaulyje pakilo 1,2 °C, o Arktyje ji padidėjo 3 °C. Dėl karščio džiūsta medžiai ir kiti augalai, didėja ekstremalių gaisrų pavojus. Per pastaruosius penkerius metus ypač smarkiai nukentėjo Aliaska ir Sibiras.
2023 m. Kanadą užklupo ekstremalios karščio bangos. Miškų gaisrai išdegino daugiau nei 180 tūkst. km2. Dėl stichijos turėjo būti evakuota per 230 tūkst. žmonių.
Užgesinę gaisrą kanadiečiai manė, kad gali atsikvėpti, tačiau tam buvo gerokai per anksti.
Laukiniai gaisrai gali hibernuoti
Kai miško gaisro liepsnos nurimsta, dalis karščio gali patekti į žemę ir per žiemą rusenti. Atėjus pavasariui ir vasarai šis karštis vėl gali įžiebti gaisrą. Ekspertų skaičiavimu, apie 10 proc. 2024 m. Kanadoje išdegusio ploto lėmė ankstesniais metais kilę gaisrai.
Šis reiškinys populiariai vadinamas gaisru zombiu ir tapo įprastas šiauriniuose regionuose. Gaisrai dažnai kyla Arktyje, nes ten po žemės paviršiumi gausu durpių. Durpės yra negyvų augalinių medžiagų sankaupos, jose yra daug anglies, todėl jos veikia kaip puikus kuras. Istoriškai durpynai būdavo drėgni, todėl juose gaisrų nekildavo, tačiau kylant temperatūrai durpės išdžiūsta ir durpynuose lengviau įsiplieskia tiek tradiciniai gaisrai, tiek gaisrai zombiai.
Vis dėlto vien visuotinis atšilimas nepaaiškina, kodėl gaisrai zombiai kartais išsilaiko iki 10 metų ir kiekvieną vasarą įsiplieskia iš naujo. 2023 m. Airijos mokslininkų grupė iš Korko universiteto koledžo nustatė, kad dėl gaisrų kalti mažyčiai po žeme gyvenantys mikroorganizmai.
Gaisrus kursto požeminiai gyventojai
Ekspertai įtarė, kad gaisrai zombiai po žeme išsilaiko dėl klimato ir žemės gelmių sąveikos, tačiau trys mokslininkai iš Korko universiteto koledžo sudarydami gaisrų anatomijos žemėlapį atrado kai ką netikėta.
Jų tyrimas parodė, kad gaisrų zombių atveju pavasarį ir vasarą kylančios temperatūros greitis yra svarbesnis nei bendras temperatūros kilimas. Be to, tyrėjai nustatė, kad žemėje esantys mikrobai gali palaikyti gaisrų gyvybingumą ir netgi prisidėti prie naujų gaisrų kilimo.
Po žemės paviršiumi esančiose durpėse gyvenantys mikroorganizmai skaido anglies turinčias augalines medžiagas ir išskiria anglies dioksidą, metaną bei šilumą, todėl durpėse visą žiemą gali išsilaikyti +80 °C temperatūra, net jei virš žemės paviršiaus toje vietoje niekada nebuvo kilęs gaisras. Kai temperatūra staigiai pakyla, pavyzdžiui, atėjus karščio bangai, smilkstančios durpės gali įsiliepsnoti.
Gaisrus zombius suvaldyti sunku. Ugniagesiai turi sugebėti nusigauti prie durpių ir užpilti jas šaltu vandeniu, o tai padaryti labai sudėtinga. Ugniagesiams nepavyksta susekti ir užgesinti visų Arktyje rūkstančių durpynų.
Airijos mokslininkai teigia, kad gaisrus zombius galima suvaldyti, jei būtų sumažintas temperatūros kilimo greitis. Tai leistų durpėms išlikti nekenksmingos, vėsios, įprastos būsenos ir užkirstų kelią gaisrui. Airijos mokslininkai aiškina, kad lengvų sprendimų nėra – reikia išmesti mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir sulėtinti visuotinį atšilimą.
Tebesitęsiančių požeminių gaisrų kontrolė svarbi ne tik Arkties regionui, bet ir visos Žemės klimatui. Arkties durpynuose yra daugiau anglies nei visoje dabartinėje atmosferoje. Jei bus leista nekontroliuojamai plisti gaisrams zombiams, į atmosferą gali būti išmestos kelios gigatonos šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Šiuo metu mokslininkai ir ugniagesiai stengiasi palaikyti durpynų drėgmę. Tai galima padaryti profilaktiškai laistant ir šalinant sausą augalinę medžiagą. Deja, jei visuotinis atšilimas nebus suvaldytas, gaisrų zombių ir toliau daugės.
Comments are closed.