Garsus čiaudulys gali būti tiesiog nesuvaldomas. Kodėl kai kurie žmonės čiaudi taip garsiai?
Čiaudulys gali būti labai garsus ir siekti net apie 90 dB, tai yra maždaug tiek pat, kiek ir žoliapjovė. Garsą sukelia stiprus oro slėgis plaučiuose, išsiveržiantis per balso stygas.
Nors garsus čiaudulys nėra itin žavus, jis padeda apsaugoti organizmą.
Čiaudulys prasideda nosyje, kur maži plaukeliai ir gleivės veikia kaip filtras, sulaikantis daleles, pavyzdžiui, virusus ir žiedadulkes. Kai susikaupia pakankamas kiekis tokių dalelių, suaktyvėjusios nosies imuninės ląstelės pradeda išskirti daug uždegimą sukeliančių medžiagų, tokių kaip histaminas ir citokinai.
Šios medžiagos stimuliuoja nosies nervų ląsteles, o šios siunčia signalus į smegenų kamieno sritį – pailgąją smegenų dalį, kurioje yra čiaudėjimo refleksas. Dėl to kvėpavimo diafragmos raumenys gauna signalą, kad turi giliai įkvėpti, o prisipildžius plaučiams sukeliamas spaudimas. Jo jėga čiaudulio metu išpučia daleles iš nosies.
Kad susidarytų kuo didesnis slėgis, balso stygos užsidaro, ir kai oras praeina pro balso stygas, pasigirsta čiaudulys.
Taigi, garsas priklauso nuo balso stygų struktūros, kvėpavimo raumenų stiprumo, plaučių dydžio ir susidariusio slėgio stiprumo. Be to, žmonių čiaudėjimo garsumas priklauso nuo to, kiek sulaikomas čiaudulys.
90 decibelų – tokį triukšmo lygį gali pasiekti čiaudulys esant 60 cm atstumui nuo čiaudinčio asmens. Taigi, garsumas prilygsta žoliapjovės keliamam triukšmui.
Comments are closed.