Žalieji organizmai yra kur kas jautresni, nei manėme.
Jie bendrauja tarpusavyje cheminiais signalais ir spragtelėjimą primenančiais garsais, atpažįsta giminaičius, o atėjus tamsiam laikotarpiui ima hibernuoti.
Pastaraisiais dešimtmečiais paaiškėjo, kad slaptas augalų gyvenimas yra daug sudėtingesnis, nei kada nors įsivaizdavome.
Vašingtono valstybinio universiteto (JAV) mokslininkai atrado dar vieną stebinantį dirvožemyje gyvenančių organizmų gebėjimą. Atlikus keletą laboratorinių eksperimentų paaiškėjo, kad augalų ląstelės reaguoja, kai prie jų prisiliečiama ir kai sąlytis nutrūksta.
Ankstesniais tyrimais įrodyta, kad augalai atpažįsta prisilietimą ir netgi naudoja tą patį neuromediatorių kaip žinduoliai, kad atpažintų užpuolimą ir patiriamą žalą. Vis dėlto JAV atliktas tyrimas atskleidė, kad ląstelės skleidžia skirtingus signalus prisilietimo pradžioje ir pabaigoje.
„Stebina, kad augalai tai daryti gali visai kitaip nei gyvūnai – nenaudodami nervinių ląstelių, tačiau labai aukštu lygiu“, – sako pagrindinis tyrimo autorius Michaelas Knoblauchas. Jis su kolegomis atliko 84 eksperimentus su 12 augalų, kurie buvo specialiai išvesti su kalcio jutikliais.
Augalai, tokie kaip tabakai arba baltažiedžiai vaireniai, buvo padėti po mikroskopu. Tada jie buvo liečiami plonu, žmogaus plauko storio, stikliniu vamzdeliu. Prisilietimas sukėlė sudėtingų reakcijų virtinę. Šios reakcijos skyrėsi priklausomai nuo sąlyčio sukuriamo spaudimo ir jo trukmės.
Tyrėjai taip pat pastebėjo ryškų skirtumą tarp augalų reakcijų, kai jie buvo pradėti liesti ir kai sąlytis buvo nutrauktas. Per pirmąsias 30 sekundžių po prisilietimo kalcio jonai iš paveiktos augalo ląstelės į aplinkines ląsteles keliavo lėtomis bangomis, trunkančiomis 3–5 minutes. Mokslininkams patraukus ploną stiklinį vamzdelį, augalo ląstelės iš karto pradėjo skleisti greitesnes bangas. Po minutės jos išnyko.
Dabar siekiama ištirti, kaip šie signalai veikia augalus.
Comments are closed.