Gali būti, kad mokslininkams pagaliau pavyko išsiaiškinti, kodėl vabzdžius taip traukia dirbtinė šviesa.
GAMTA Žmogaus sukelta šviesos tarša yra viena pagrindinių pasaulinio vabzdžių nykimo kaltininkių, todėl mokslininkai jau anksčiau ragino nepamiršti išjungti šviesos, kad išsaugotume svarbius nariuotakojus.
Kodėl vabzdžiai būriuojasi prie dirbtinių šviesos šaltinių? Remiantis ankstesne teorija, šie maži padarėliai naudojasi nuo Mėnulio atsispindinčia Saulės šviesa, kad galėtų orientuotis naktį, todėl dirbtinius šviesos šaltinius supainioja su Mėnuliu. Vis dėlto tai nepaaiškina, kodėl vabzdžiai, kurie skraido tik dieną, taip pat būriuojasi prie šviesos žiburėlių.
Siekdami tai išsiaiškinti, Londono imperatoriškojo koledžo (Jungtinė Karalystė) mokslininkai filmavo vabzdžius laukinėje gamtoje. Tyrėjai naudojo didelės spartos kameras ir judesių fiksavimo įrenginius, kad sudarytų tikslius skirtingų vabzdžių judesių prie dirbtinės šviesos žemėlapius.
Išanalizavus vaizdo medžiagą paaiškėjo, kad vabzdžiai visuomet būna nusisukę nuo šviesos šaltinio. Mokslininkai padarė išvadą, kad dirbtiniai šviesos šaltiniai sukelia reakciją, vadinamą dorsaliniu (nugariniu) šviesos refleksu. Šis kai kurioms žuvims ir daugeliui vabzdžių būdingas refleksas – tai savotiškas triukas, kai gyviams reikia greitai susigaudyti erdvėje ir išsiaiškinti, kur viršus, o kur apačia.
Dėl šio reflekso vabzdžiai gali imti skrieti aplink dirbtinės šviesos šaltinius ir įstrigti mirtinoje spiralėje. Taip jie visiškai praranda gebėjimą orientuotis. Šis refleksas gali suklaidinti vabzdžius net natūralioje aplinkoje, pavyzdžiui, auštant ar temstant.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad kai kurių rūšių vabzdžiai nėra tokie priklausomi nuo šio reflekso. Pavyzdžiui, vaisinės muselės nelinkusios būriuotis apie ryškią šviesą.
Comments are closed.