Unikalios Isiano geologinės formacijos fosilijos ilgą laiką buvo siejamos su vulkaniniais pelenais, kurie jas išsaugojo natūralioje laiko kapsulėje, tačiau ši teorija gali būti klaidinga.
Isiano geologinėje formacijoje šiaurės rytų Kinijoje yra daugybė gerai išsilaikiusių fosilijų. Vienas revoliucingiausių Isiano formacijos atradimų – plunksnuoti dinozaurai, tokie kaip Sinosauropteryx ir Archaeopteryx. Jų analizė suteikė svarių įrodymų, kad paukščiai yra kilę iš dinozaurų.
Spalvingi plunksnomis pasipuošę dinozaurai ir žinduoliai, sustingę kovos pozicijose, suteikė mokslininkams unikalią galimybę pažvelgti į prieš maždaug 120 mln. metų vykusią gyvybės evoliuciją, tačiau kodėl fosilijos taip gerai išsilaikė?
Pagal vyraujančią paleontologų teoriją, idealias sąlygas lėmė galingas ugnikalnio išsiveržimas. Manoma, kad negyvų dinozaurų kūnai nuo irimo ir plėšrūnų buvo apsaugoti storu pelenų sluoksniu, taip pat kaip žmonių palaikai ir pastatų liekanos Pompėjoje. Vis dėlto dabar šis paaiškinimas kelia abejonių. Kaip Kolumbijos klimato mokyklos paleontologai teigia žurnale PNAS paskelbtame tyrime, gali būti, jog keli Isiano formacijos gyventojai nugaišo visiškai kitaip.
Tyrėjai nustatė, kad keli dinozaurai Isiano vietovėje nugaišo atsipalaidavę, beveik miego padėtyje, o Pompėjos aukos buvo susilenkusios nuo išsiveržimo sukelto karščio šoko.
Natūrali padėtis ir nepažeistos plunksnos rodo, kad rasti gyvūnai nebuvo paveikti ugnikalnio išsiveržimo sukelto karščio. Be to, ištyrus fosilijų cirkono mineralus paaiškėjo, kad dinozaurai išmirė per 93 tūkst. metų. Visi šie atradimai rodo, kad dinozaurai nebuvo palaidoti per staigų ugnikalnio išsiveržimą.
„Ugnikalnio išsiveržimą galime atmesti dėl kelių priežasčių. Vulkanų išsiveržimai yra labai smarkūs ir gali sunaikinti bet kurį gyvą sutvėrimą ar negyvą daiktą, su kuriuo susiduria. Taigi šis paaiškinimas nepasiteisina“, – pranešime spaudai sako vienas iš tyrimo autorių, Kolumbijos klimato mokyklos paleontologas Paulas Olsenas.
Tyrėjai mano, kad gyvūnus veikiausiai pražudė sugriuvę urvai ir smarkios liūtys. Dėl pastarųjų į jų buveines buvo išplautos nuosėdos. Anot tyrėjų, tai rodo, kad Žemėje tuomet vyko radikalūs pokyčiai. Dėl jų labai padidėjo kritulių kiekis – tai galima pastebėti suakmenėjusių nuosėdų sluoksniuose. Sugriuvus urvams, dinozaurų gulėjimo vietose galėjo susidaryti deguonies neturinčios kišenės, todėl jose puikiai išsilaikė gyvūnų minkštieji audiniai.
Tikslios šio regiono urvų griūties priežastys dar nėra iki galo išaiškintos, tačiau tyrimas rodo, kad jos greičiausiai buvo kur kas mažiau dramatiškos nei vulkaninė katastrofa.
Comments are closed.