Supermasyvios juodosios skylės atradimas suteikia naują žinių apie juodųjų skylių vystymąsi.
Tolimoje galaktikoje astronomai aptiko keistai besielgiančią supermasyvią juodąją skylę. Ji auga daug sparčiau, nei numato teorinė riba.
Tai kelia visiškai naujų klausimų apie juodųjų skylių formavimąsi ir vystymąsi, ypač audringoje ankstyvojoje visatoje, teigia astronomai iš Gemini observatorijos, atradę neįprastą juodąją skylę.
Supermasyvi juodoji skylė pavadinta LID-568. Norint suprasti, kuo ji unikali, reikia žinoti, kas yra Eddingtono riba. Ši teorija teigia, kad juodosios skylės gali augti tik iki tam tikro dydžio. Teorijoje aprašoma, kaip aktyvios juodosios skylės išorinė spinduliuotė neutralizuoja į ją patenkančių medžiagų gravitaciją. Taip nustatoma riba, kaip greitai juodoji skylė gali sugerti medžiagą.
O štai LID-568 gali augti net 40 kartų greičiau, nei leidžia ši riba. Vadinasi, juodosios skylės ankstyvojoje visatoje galėjo augti daug greičiau, nei buvo manyta iki šiol.
„Supermasyvių juodųjų skylių egzistavimas ankstyvojoje visatoje meta iššūkį dabartiniams juodųjų skylių formavimosi ir augimo modeliams“, – „Reuters“ teigė astronomė Hyewon Suh iš Gemini observatorijos.
Juodąją skylę LID-568 astronomai atrado naudodami Jameso Webbo teleskopo instrumentą NIRSpec. Anksčiau ją buvo sunku nustatyti dėl didelio atstumo ir silpno ryškumo. Naujieji stebėjimai atskleidė, kad tokios juodosios skylės kaip LID-568 gali sugebėti medžiagą praryti daug greičiau, nei buvo manyta iki šiol, tačiau kaip tai veikia, vis dar išlieka paslaptimi.
„Kol kas nežinome, kaip LID-568 gali viršyti Eddingtono ribą. Norint tai ištirti, reikia daugiau duomenų, todėl planuojame atlikti tolesnius stebėjimus“, – sako H. Suh, pagrindinė tyrimo autorė. Šis atradimas gali tapti svarbia sudėtingos dėlionės dalimi, bandant paaiškinti juodųjų skylių kilmę ir augimą.
Comments are closed.