Mikroskopinis moters smegenų audinio mėginys atskleidė iki šiol nežinomus neuronus ir jungtis.
Ištyrus daugiau kaip 50 tūkst. britų kraujo mėginius paaiškėjo, kad pirmieji ligos požymiai kraujyje pasirodo daug metų prieš jai prasidedant.
Eksperimentų su žiurkėmis duomenimis, nutraukus galvą smegenys aktyvios išlieka 15 sekundžių. Tikėtina, kad panašiai yra ir su žmonėmis.
Kaulai yra tvirčiausia kūno dalis, tačiau patiriant traumą jie gali lūžti. Kaip kaulai sugyja?
Mokslininkai atidžiai ištyrė žarnyno bakterijas ir atskleidė naują nutukimo kaltininką. Jis lėtina riebalų deginimą ir didina II tipo diabeto riziką.
Naujoji technologija gali būti labai svarbi diabetikams ir pagyvenusiems žmonėms, kurių sutrikusi kraujotaka.
Kodėl mane kamuoja alergijos?
Kas vyksta kūne, kai patiriame potencialiai pavojingas alergines reakcijas? Ar alergijos paveldimos?
ŽMOGAUS KŪNAS
Alergijos pasireiškia, kai imuninė sistema pernelyg smarkiai sureaguoja į paprastai nekenksmingas medžiagas: žiedadulkes, gyvūnų gaurus, dulkių erkutes, vabzdžių įkandimą, kai kuriuos maisto produktus ir pan.
Šios medžiagos vadinamos alergenais ir sukelia įprastus alergijų simptomus: šienligę, niežulį, astmą.
Sunkiais atvejais alerginė reakcija gali sukelti pavojingą anafilaksinį šoką. Tada kyla sunkumų kvėpuoti, krinta kraujospūdis, dėl to žmogus gali nualpti ar net mirti.
Simptomus sukelia organizmo gaminamas antikūnas imunoglobulinas E, kuris atpažįsta alergenus. Kai šis antikūnas jungiasi su alergenu, pvz., žiedadulke, imuninės sistemos putliosios ląstelės gauna pranešimą ir pradeda išskirti neurotransmiterį histaminą. Šis komunikuoja su nervais, raumenimis ir kitais audiniais ir gali paliepti plaučių raumenims susitraukti – būtent dėl to juntami tokie alergijos simptomai kaip astma arba anafilaksinis šokas.
Su histaminų sukeltais simptomais kovojama naudojant antihistaminus – vaistus nuo alergijų.
Itin jautri imuninė sistema gali būti paveldėta. Tyrimai rodo, kad jei abu tėvai yra alergiški, yra 50–80 % tikimybė, kad jų vaikams išsivystys alergija. Jei alergiškas tik vienas iš tėvų, tikimybė lygi 30–50 %, o alergiškų artimųjų neturintiems vaikams tokia tikimybė yra vos 12 %.
12 %
Tokia yra tikimybė, kad alergija išsivystys vaikui, kurio nė vienas iš tėvų nėra alergiškas.
Naujas skaitytuvas naudoja oro uostų saugumo patikrai analogišką technologiją ir 97 % tikslumu aptinka vėžines ląsteles.
Pirmas kartas: gydytojai trimačiu spausdintuvu pagamino naują audinį iš pačios pacientės ląstelių ir tada sėkmingai jį transplantavo. Tai medicinai atveria visiškai naujas galimybes.
Milijonai žmonių visame pasaulyje kenčia nuo autoimuninių ligų. Negana to, jų skaičius auga. Gali būti, jog mokslininkai priartėjo prie šios problemos sprendimo.