Ištyrus daugiau kaip 50 tūkst. britų kraujo mėginius paaiškėjo, kad pirmieji ligos požymiai kraujyje pasirodo daug metų prieš jai prasidedant.
Kovojant su daugeliu ligų svarbiausias yra ankstyvas jų diagnozavimas. Kuo anksčiau nustatome ligą, tuo geresnis ir tikslingesnis gali būti gydymas.
Tai taikoma ir demencijos ligoms, pavyzdžiui, Alzheimerio ligai. Ankstyva intervencija gali sumažinti antrinių komplikacijų riziką.
Fudano universiteto Šanchajuje mokslininkai išanalizavo 52 645 sveikų Jungtinės Karalystės piliečių kraujo mėginius. Tiriamieji buvo įtraukti į didelę ir gerai žinomą biomedicinos duomenų bazę (Jungtinės Karalystės biobanką). Mėginiai buvo surinkti 2006–2010 m. ir išanalizuoti praėjus 10–15 metų. Per šį laiką 1 407 asmenims išsivystė demencija.
Kraujo mėginiuose mokslininkai rado beveik 1 500 skirtingų baltymų ir bandė išsiaiškinti, ar kuris nors iš jų gali padėti prognozuoti ligą.
Atlikus analizę paaiškėjo, kad padidėjęs keturių tam tikrų baltymų kiekis yra susijęs su demencijos išsivystymu. Likus daugiau nei 10 metų iki pirmųjų simptomų, tiriamiesiems, kuriems vėliau išsivystė demencija, buvo būdingas neįprastai didelis baltymų GFAP, GDF15, NEFL ir LTBP2 kiekis.
Pasitelkę dirbtinį intelektą, mokslininkai sukūrė specialius algoritmus – pagal juos 90 % tikslumu galima nuspėti trijų skirtingų potipių demencijos išsivystymą. Viskas buvo pagrįsta keturių kraujo baltymų kiekiu ir tokiais duomenimis kaip amžius bei lytis.
Tai toli gražu ne pirmas kartas, kai kraujyje esantys baltymai, pavyzdžiui, GFAP, minimi kaip galimi Alzheimerio ligos pranašai. Pasak tyrimą atlikusių mokslininkų, gautus rezultatus galima panaudoti kuriant kraujo testą, skirtą demencijos rizikai nustatyti.
Kiti mokslininkai sako, jog reikia atlikti daugiau tyrimų, kol baltymus bus galima panaudoti ligoms diagnozuoti.
Comments are closed.