Žmonės jodinėja arkliais, asilais, mulais, kupranugariais ir drambliais, bet ne zebrais. Taip yra dėl kelių svarbių priežasčių.
Zebrai mažesni už arklius ir jiems būtų sunkiau pakelti žmogaus svorį nepatiriant traumų, tačiau pagrindinė priežastis yra ta, kad zebrus daug sunkiau prijaukinti.
Kad išgyventų tarp savanos plėšrūnų, tokių kaip liūtai, hienos ir gepardai, zebrai išsiugdė ypatingą atsargumą. Jie pabėga vos pajutę menkiausią pavojaus ženklą.
Zebro periferinė rega labai gerai išvystyta. Tai leidžia šiam gyvūnui greitai pastebėti prie jo besiartinantį žmogų. Be to, zebrai išsiskiria žaibiškais refleksais, todėl gali išvengti liūto įkandimo ar laso. Šie gyvūnai taip pat yra temperamentingi ir daug agresyvesni už arklius. Jei nepavyksta išvengti užpuolimo, jie ginasi spardydamiesi ar kandžiodamiesi. Išsisukti gali būti sunku, nes zebrai paprastai nepaleidžia savo aukų.
Užfiksuotas atvejis, kai kinų zoologijos sodo prižiūrėtojas, per daug priartėjęs prie zebro, buvo jo sučiuptas ir velkamas žeme.
Nors zebrų neįmanoma prijaukinti, retais atvejais jie sėkmingai naudojami vežimui traukti. XIX a. turtingas britas Walteris Rothschildas sukėlė sąmyšį, kai po Londoną važinėjo keturių zebrų traukiamu vežimu.
Comments are closed.