Maždaug 5 % žmonių vaikystėje vaikšto per miegus, tačiau daugumai ši būklė visiškai išnyksta sulaukus pilnametystės.
Žmonės, vaikštantys per miegus, atsikelia gilaus miego fazėje. Nors jie vis dar miega ir nėra sąmoningi, gali kelias minutes vaikščioti ar kalbėti.
Kartais žmonės, vaikštantys per miegus, atlieka sudėtingus veiksmus, pavyzdžiui: perstumdo baldus, apsirengia ar net gamina maistą, o 2005 m. viena britų mergaitė netgi įlipo į kraną.
Žmonės, vaikštantys per miegus, dažnai galiausiai sugrįžta į lovą. Atsibudę kitą rytą jie paprastai nieko neprisimena.
Suaugusiesiems šis reiškinys ypač dažnas didelio miego trūkumo laikotarpiais, todėl vienas geriausių būdų išvengti vaikščiojimo per miegus yra gerai išsimiegoti.
Kai kurie tyrėjai vaikų vaikščiojimą per miegus sieja su vėluojančia centrinės nervų sistemos raida, o suaugusiųjų – su psichikos sutrikimais, tokiais kaip šizofrenija ar nerimo sutrikimai.
Kai kurie tyrimai taip pat rodo, kad nuo migrenos kenčiantys žmonės per miegus vaikšto dažniau nei kiti, tačiau tai tėra pavieniai tyrimai, nepateikiantys viso vaizdo, todėl mokslininkai vis dar neturi pakankamo kiekio duomenų, kuris leistų paaiškinti vaikščiojimo per miegus priežastis.
Comments are closed.