Kodėl sprogus atominei bombai susidaro „grybas“?

Sprogus atominei bombai per labai trumpą laiką išsiskiria milžiniškas energijos kiekis.

Sprogimo vietoje oras taip įkaista, kad jo tankis tampa daug mažesnis nei aplink jį esančio oro. Įkaitusio oro stulpas šauna į viršų lyg iš kamino ir prasiskverbia pro apatinį atmosferos sluoksnį, vadinamą troposfera. Kartu su karštu oru į viršų pakyla matomas žemių, dulkių, dūmų bei kitų dalelių, susidariusių galingo sprogimo metu, stulpas.

Atominės bombos sprogimo energija suformuoja į viršų kylantį karšto oro stulpą. „Grybo“ kepurė susidaro oro stulpui pasiekus kito atmosferos sluoksnio ribą – tropopauzę.

Kildamas į viršų oras atvėsta ir maždaug 10 kilometrų aukštyje pasiekia kitą, šaltesnį atmosferos sluoksnį. Ši riba vadinama tropopauze. Ji neleidžia oro ir kietųjų dalelių srautui kilti aukščiau. Susidaro tarsi dangtis virš oro stulpo, ir srautas pasklinda į šonus. Virš tropopauzės esančiame atmosferos sluoksnyje, kuris vadinamas stratosfera, srautas išsiskleidžia į grybo kepurės formą. Procesas vyksta labai greitai. Praėjus vos trims su puse minutės po sprogimo susiformuoja visas „grybas“.

Tačiau ne tik atominės bombos sprogimas atrodo kaip grybas. Sprogus dideliems įprastinių sprogstamųjų medžiagų kiekiams, taip pat susidaro panašios formos debesis, o gamtoje toks debesis atsiranda išsiveržus ugnikalniams. Pirmieji pasakojimai apie grybo formos debesis užfiksuoti liudininkų, 79 metais mačiusių Vezuvijaus išsiveržimą.