Kaip atsiranda čiaudulys ir ar pavojinga jį slopinti?
Mes prakaituojame nuo karščio, nerimo ir mankštindamiesi. Bet vieni žmonės prakaituoja labiau nei kiti. O ar yra žmonių, kurie išvis neprakaituoja?
Kiekvieną sekundę Žemės atmosferoje susidaro maždaug 50 žaibų. Jie smarkiai įkaitina orą – iki 30 000 °C. Tai šešis kartus viršija Saulės paviršiaus temperatūrą.
Trys ketvirtadaliai žaibų yra elektros išlydžiai tarp debesų, o likę 25 % neutralizuoja įtampos skirtumus tarp debesų ir žemės. Šie žaibo smūgiai gali sudeginti elektrinę įrangą ar perskelti medžius. Gali kilti klausimas: kodėl nepanaudojus žaibų sukuriamos elektros energijos, pavyzdžiui, elektrolizei (kai vandens molekulės suskaidomos į deguonį ir vandenilį). Taip galėtume kaupti žaibo sukurtą energiją ir ją panaudoti. Pavyzdžiui, iš vandenilio gaminti automobilių ar lėktuvų kurą.
Deja, realybėje sugauti žaibo energiją itin sudėtinga. Visų pirma, tik nedaugelis žaibų smogtų prie elektrolizės įrangos. Antra, daug žaibo energijos pasklinda ore kaip šiluma. Ir galiausiai (nepaisant maždaug 20 000 siekiančio srovės stiprio) energijos kiekis yra ribotas, nes žaibas trunka labai trumpai. Paprastai žaibo energija sklinda vos 100 milijonųjų sekundės dalių – tai atitiktų 100 W lemputės maitinimą 25 dienas.
Tukano snapas išties įspūdingas, tačiau mažas paukštis su juo atrodo juokingai. Kokį pranašumą suteikia toks didelis snapas?
Ar priklausomai nuo to, ant kurio šono miegame, trauka mus veikia skirtingai?
Vėjo jėgainės sparnai kirsdami orą sukuria žemo dažnio garso bangas.
Prakaitas garuodamas aušina kūną. Kas intensyviai judant yra efektyviau: palikti prakaitą ant kaktos ar reguliariai nusivalyti?
Kodėl Saulė paprastai atrodo geltona, o Mėnulis baltas? Jis juk atspindi Saulės šviesą, ar neturėtų būti tokios pat spalvos?
Dirvožemis skiriasi nuo smėlio ir kitų sluoksnių. Iš ko jis susideda ir kaip atsiranda?
Venera aplink savo ašį apsisuka lėčiau nei apskrieja aplink Saulę. Ar tai reiškia, kad Veneroje diena ilgesnė nei metai?