Kuo atominė bomba skiriasi nuo termobranduolinės (dar vadinamos vandeniline)? Kiek branduolinių ginklų turi branduolinės pasaulio valstybės?
1945 m. rugpjūtį ant Hirošimos ir Nagasakio numestos atominės bombos yra vieninteliai kada nors kare panaudoti branduoliniai ginklai. Šis išpuolis sukėlė tikrą tragediją. Vis dėlto atominės bombos griaunamoji galia yra mažesnė už termobranduolinės bombos griaunamąją galią.
Abi bombos priskiriamos branduolinių ginklų kategorijai, tačiau jų veikimo principai skiriasi. Ant Hirošimos numestos atominės bombos veikimas paremtas atomų branduolių skilimu, sukeliančiu grandininę reakciją.
Termobranduolinės bombos atveju skilimo sukeltos reakcijos metu vyksta sunkiųjų vandenilio atomų – deuterio ir tričio – sintezė (jungimasis).
Vykstant branduolių sintezei, vandenilio atomai praranda dalį savo masės ir tampa vienu atomu. Prarasta masė virsta energija ir sukelia stiprų branduolinį sprogimą. Didžiausią termobranduolinę bombą „Ivanas“ sukūrė sovietai ir susprogdino 1961 metais. Ji sprogo 50 tūkst. kilotonų sprogstamąja jėga, daugiau kaip 3 300 kartų didesne už Hirošimoje susprogdintos bombos sprogstamąją jėgą.
ATOMINĖ BOMBA IR TERMOBRANDUOLINĖ BOMBA
SUNIOKOJIMAS
15 kilotonų atominė bomba su žeme sulygintų viską 230 m spinduliu, o 50 tūkst. kilotonų termobranduolinė bomba (pavyzdžiui, bomba „Ivanas“) nušluotų viską 6 000 m spinduliu.
SPINDULIUOTĖ
Atominės bombos mirtinos spinduliuotės spindulys yra 1,34 kilometro. Į jį patekęs žmogus gautų 5 Sv (sivertų) apšvitos dozę ir greičiausiai mirtų per mėnesį. Termobranduolinės bombos atveju spinduliuotės spindulys siekia 5 kilometrus.
PASISKIRSTYMAS
Tikslus pasaulyje esančių termobranduolinių bombų skaičius nėra žinomas, tačiau manoma, kad jos sudaro didelę dalį maždaug 3 tūkst. pasaulyje esančių strateginių ilgojo nuotolio kovinių galvučių. Aktyvių atominių bombų skaičius gali siekti apie 6,5 tūkstančio.
Comments are closed.