Mes prakaituojame nuo karščio, nerimo ir mankštindamiesi. Bet vieni žmonės prakaituoja labiau nei kiti. O ar yra žmonių, kurie išvis neprakaituoja?
Daugumai pasaulio žmonių prakaitas – natūralus dalykas. Tačiau yra ir tokių, kurie neprakaituoja, kad ir kaip aktyviai sportuotų. Jie serga retu sutrikimu, vadinamu anhidroze.
Anhidrozė gali būti paveikusi tik atskirus odos plotus arba – blogiausiu atveju – visą kūną. Tai išties nemenka bėda, nes prakaitas vėsina kūną.
Kylant kūno temperatūrai, smegenys užfiksuoja pokyčius ir nervais siunčia signalus prakaito liaukoms. Liaukos vėsina kūną išskirdamos prakaito garus. Žmogaus kūne yra 2–5 mln. prakaito liaukų. Kai mankštinamės karštame ore, jos gali per valandą išskirti 4 l skysčio.
Gebėjimą prakaituoti kūnas gali prarasti dėl kelių priežasčių. Esant autonominės nervų sistemos pažeidimui, smegenys nebepastebi kūno temperatūros svyravimo arba neleidžia nerviniams signalams pasiekti prakaito liaukų. Blogai funkcionuoti gali ir pačios prakaito liaukos – tuomet jos nustoja gaminti arba negali išskirti prakaito. Vandens tiekimas prakaito liaukoms gali būti toks mažas, kad joms nėra iš ko pagaminti prakaito.
Prakaito liaukų gebėjimas gaminti prakaitą priklauso ir nuo ITPR2 geno. Reta šio geno mutacija atima galimybę prakaituoti. Nors mintis apie gyvenimą be prakaito gali atrodyti viliojanti, iš tikrųjų tai yra nepatogu ir pavojinga. Sumažėjęs gebėjimas vėsinti kūną padidina riziką perkaisti ar patirti mirtiną širdies smūgį.
Kai kurie žmonės prakaituoja itin gausiai, kiti labai mažai, o kai kurie išvis neprakaituoja.
Comments are closed.