Kaip atsiranda čiaudulys ir ar pavojinga jį slopinti?
Šiek tiek sukutena nosį, o netrukus pasigirsta… aaaaaapči! Čiaudulys yra svarbus refleksas. Iš kvėpavimo takų jis pašalina mikroorganizmus, dulkes, žiedadulkes ar plaukus bei apsaugo nuo infekcijos.
Tačiau kai kuriuos žmones, pavyzdžiui, sergančius šienlige, šis refleksas labai erzina. Be to, čiaudulys gali būti mirtinai pavojingas žmonėms, kuriems gresia plaučių prolapsas arba aneurizmos, t. y. išsiplėtusios arterijos, galinčios plyšti.
Čiaudulio kontrolės centras yra smegenų kamiene, jungiančiame galvos ir nugaros smegenis. Kai smegenų kamienas gauna signalų iš šnervėse esančių nervinių ląstelių, informacija perduodama į plaučius ir diafragmą, ir tuomet užsinorime čiaudėti. Šis noras ypač sustiprėja, kai mus užpuola virusai arba patiriame alerginę reakciją. Tyrimai parodė, kad, vieną kartą nusičiaudėjus, galima paskleisti apie 40 tūkst. viruso turinčių lašelių, ore jie sklando iki 10 minučių ir gali nukeliauti 7–8 m atstumą. Palyginkime: kosėdami ar penkias minutes kalbėdami išskiriame apie 3 tūkst. lašelių. Taigi, čiaudulys yra puikus viruso plitimo būdas.
Čiaudulys gali būti labai kenksmingas, jei stengiamės jį nuslopinti. Artėjant čiauduliui, kvėpavimo takuose susidaro didžiulis spaudimas. Mokslininkai išmatavo, kad, prieš nusičiaudint, slėgis kvėpavimo takuose siekia 7 tūkst. paskalių. Palyginkime: kai mankštinamės ir įprastai kvėpuojame, slėgis kvėpavimo takuose yra 200 paskalių.
Jei slopinate čiaudulį, spaudimas gali sukelti sunkių vidinių sužalojimų – nuo ausų būgnelių plyšimo ir pažeistų kraujagyslių iki šonkaulių lūžių ir smegenų traumų.
Comments are closed.