Aplink Černobylio ketvirtąjį reaktorių esančiose žaliosiose zonose vis dar tvyro radiacija. Remiantis naujuoju tyrimu, vieni iš mažųjų vietovės gyventojų ypatingai prisitaikė prie nepalankios aplinkos.
GYVŪNAI 1986 m. balandį sprogus Černobylio atominės elektrinės ketvirtajam reaktoriui, į aplinką pateko apie 400 kartų daugiau radioaktyviųjų medžiagų, nei sprogus Hirošimos bombai.
Nors nuo lemtingos nakties praėjo 36 metai, radioaktyviosios dalelės vis dar tvyro išsilydžiusį reaktorių supančioje žaliojoje zonoje. Ji paversta vienu didžiausių Europos draustinių, joje gyvena dideli vilkų, lokių ir retų paukščių būriai.
Ispanijos mokslininkai daug metų tyrinėjo šios vietovės gyvūniją. Jų paskelbtame tyrime teigiama, kad vieni gyvūnai ypatingai prisitaikė prie naujosios aplinkos.
Tyrimas pradėtas 2016 m., kai mokslininkai užterštose zonose netikėtai aptiko keletą neįprastos juodos spalvos rytinių medvarlių (Hyla orientalis). Paprastai šių varlių nugara būna ryškios šviesiai žalios spalvos, nors buvo užregistruotos ir kelios tamsesnės spalvos varlės. Mokslininkai per trejus metus sugavo daugiau kaip 200 varlių patinų iš 12 skirtingų veisimosi tvenkinių ir ištyrė jų odos spalvą.
Keletas tvenkinių buvo pačiose radioaktyviausiose Žemės zonose, kiti – už 2 600 km2 uždarosios zonos, į kurios teritoriją dėl jos užterštumo žmonėms patekti negalima.
Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad Černobylio elektrinės apylinkėse gyvenančių varlių odos spalva buvo daug tamsesnė nei už užterštų zonų ribų gyvenančių varlių. Keletas užterštose teritorijose gyvenančių varlių buvo visiškai juodos.
Anot mokslininkų, varlių spalvą lėmė tamsus pigmentas, vadinamas melaninu. Jo randama tiek augaluose, tiek gyvūnuose – jis nulemia odos, plaukų ir akių spalvą. Pigmentas šviesos energiją paverčia šiluma ir apsaugo nuo ultravioletinių saulės spindulių. Tačiau tik nedaugelis žino, kad jis taip pat gali apsaugoti organizmą nuo jonizuojančios radioaktyviosios spinduliuotės.
Melaninas sugeria ir išsklaido dalį spinduliuotės energijos, taip pat sulaiko ir neutralizuoja jonizuojančias molekules kūno ląstelėse. Dėl šios priežasties spinduliuotė nespėja sunaikinti organizmo genetinės medžiagos (šis procesas sukelia vėžį ir kitas sunkias ligas).
Mokslininkai mano, kad nauja elektrinės apylinkėse gyvenančių varlių spalva yra greitos evoliucijos išraiška. Tamsesnės varlės geriau atlaiko radiaciją ir vos per 10 kartų iš mažumos tapo dominuojančios šioje teritorijoje.
Pasak mokslininkų, šis tyrimas padės geriau suprasti melanino apsauginį vaidmenį, susijusį su radioaktyviąja spinduliuote. Tai gali suteikti gyvybiškai svarbių žinių apie branduolinių atliekų tvarkymą ir kosmoso tyrimus.
Comments are closed.