Naujas kompiuterinis ugnikalnių raidos modelis ir 25 metų senumo radaro duomenys atskleidė: atšiaurioje planetoje kaimynėje vis dar aktyvūs ugnikalniai.
Venera kartais vadinama „blogąja Žemės dvyne“, nes dydžiu ir mase abi planetos panašios, tačiau Veneros aplinka, palyginti su mūsiške – tikras pragaras. Planetos paviršiaus temperatūra viršija 400 °C, o slėgis atitinka tokį, koks yra Žemės vandenyno dugne, 1 km gylyje. Kadaise Veneroje aktyvūs vulkaniniai procesai išmetė milžinišką kiekį CO2. Tai sukėlė nevaldomą šiltnamio efektą, dėl kurio susidarė itin atšiauri aplinka. Vis dėlto iki šiol astronomai nebuvo tikri, ar Veneroje tebėra aktyvių ugnikalnių. Dabar Šveicarijos federalinio technologijos instituto tyrėjai rado įrodymų, kad planetos kaimynės ugnikalniai tebeveikia.
Pasitelkę kompiuterines simuliacijas mokslininkai tyrinėjo, kaip laikui bėgant kinta Veneroje esantis vulkaninis krateris. Simuliacijos parodė, kad per pastarąjį milijoną metų išsiveržęs ugnikalnis išsiskiria ypatingomis savybėmis – iškilimu aplink apskritą įdubą. Tuomet mokslininkai pradėjo tokių ratilų ieškoti radaro nuotraukose, kurias 1990–1994 m. sukdamasis aplink Venerą užfiksavo NASA kosminis zondas „Magellan“. Nuotraukos atskleidė, kad laikui bėgant lavos srautai pakeitė planetos paviršių ir sunaikino beveik visus nukritusių meteoritų pėdsakus. Manoma, kad paskutinį kartą tai nutiko prieš 300–600 mln. metų. Tačiau naujasis šveicarų tyrimas rodo, kad procesas tebevyksta: mokslininkai rado ratilus prie 37 ugnikalnių. Tai rodo, kad jie tebėra aktyvūs.
Šis atradimas gali padėti išsiaiškinti, kodėl Veneroje susidarė tokia atšiauri aplinka, o Žemėje klesti gyvybė.
Comments are closed.