Per pastaruosius 30 metų vabzdžių Žemėje sumažėjo 30 %. Jei išnyks jie, išnyksime ir mes. Daug kam šlykštūs mažyčiai sutvėrimai yra būtini, kad žmonija gyvuotų, todėl privalome padėti mokslininkams juos išgelbėti.

Saulė dar nepakilo, o biologas Bradfordas Listeris su padėjėjais jau darbuojasi Puerto Riko atogrąžų miškuose. Jie ant žemės ir medžiuose dėlioja vabzdžių spąstus. Mokslininkai grįš po 12 valandų, leidžiantis saulei, ir susirinks savo laimikį.

Prieš 36 metus B. Listeris toje pačioje vietoje dėliojo tokius pačius spąstus ir vidutiniškai per dieną sugaudavo tiek vabzdžių masės: 473 mg – ant žemės paspęstais spąstais, 37 mg – medžiuose. Šįsyk laimikis atitinkamai tėra 13 mg ir 5 mg – 97,3 % ir 86,5 % mažiau! Vabzdžių nykimas Puerto Rike atspindi tai, kas vyksta visoje planetoje.

Mokslininkai praneša, kad vabzdžių mažėja katastrofiškai greitai. Naujausius duomenis pateikė tarptautinė tyrėjų komanda, išanalizavusi 166 ilgalaikius tyrimus, vykdytus beveik 1 700 skirtingų planetos vietų 1925–2018 metais. Išvada – planetos vabzdžių populiacija kiekvieną dešimtmetį sumažėja 9 %. Nuo 1990 m. išnyko maždaug 25 % visų Žemėje gyvenančių vabzdžių, o per pastaruosius 75 metus jų sumažėjo perpus.

Mažieji padarėliai – labai svarbi pasaulio ekosistemų dalis. Anot kai kurių mokslininkų, nelikus vabzdžių, žmonija išnyktų vos per kelis mėnesius. Dabar mokslininkai lenktyniauju su laiku, stengdamiesi suprasti, kodėl vabzdžiai nyksta, ir užbėgti gresiančiai katastrofai už akių.

Šlykštūs ropinėtojai – planetos valdovai

Nors per pastaruosius dešimtmečius vabzdžių populiacija smarkiai sumažėjo, skaičiuojama, kad planetoje gyvena 10 kvintilijonų vabzdžių, jų biomasė 17 kartų didesnė nei žmonijos.

Šešiakojai gyvūnėliai sudaro daugumą pasaulio rūšių ir gyvuoja visose ekosistemose, išskyrus jūrų ir vandenynų gelmes. Yra žinoma apie 2 mln. Žemės gyvūnų ir augalų rūšių, ir net apie pusė jų – vabzdžiai. O jei skaičiuosime tik gyvūnų rūšis, vabzdžių bus 90 %! Negana to, mokslininkai mano, kad dar nėra atradę apie 4,5 mln. vabzdžių rūšių. Daugybė jų veikiausiai gyvuoja unikaliomis sąlygomis ir mažai ištyrinėtose vietose, pavyzdžiui, ypatingoje dirvoje, atogrąžų miškų atokiuose kampeliuose po nuvytusiais lapais arba aukštai kalnuose.

Vabzdžių planetoje tiek daug iš dalies dėl to, kad jie yra labai vaisingi. Afrikoje gyvenančių skruzdžių Dorylus wilverthi karalienės per mėnesį gali sudėti 3–4 mln. kiaušinėlių. Rytų Afrikos termitų karalienė po kiaušinėlį padeda kas 3 sekundes – tai beveik 30 tūkst. kiaušinėlių per dieną. Per 15 gyvenimo metų termitų karalienė padeda daugiau nei 164 mln. kiaušinėlių!

Vabzdžiai sparčiai nyksta

Netrukus neįtikėtina vabzdžių sėkmė gali tapti praeitimi. Dabar jų sparčiai mažėja, ypač JAV ir Europoje. 2017 m. mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad per 27 metų laikotarpį Vokietijos gamtos draustiniuose išnyko daugiau nei 75 % skraidančių vabzdžių biomasės. 2019 m. kitas tyrimas atskleidė, kad trečdaliui vabzdžių gresia išnykimas, o daugiau nei 40 % rūšių populiacijos mažėja. Mokslininkai apskaičiavo, kad vabzdžiai nyksta aštuonis sykius sparčiau nei žinduoliai, ropliai ir paukščiai.

Geros žinios – tik gėlavandeniams vabzdžiams, tokiems kaip uodai. Gėlavandenių vabzdžių skaičius per dešimtmetį paaugo 11 %. Veikiausiai todėl, kad, žmonėms valant užterštus vandens telkinius, gerėja šių vabzdžių gyvenimo sąlygos. Tačiau gėlavandeniai vabzdžiai sudaro vos 10 % vabzdžių rūšių ir nėra tokie svarbūs toms ekosistemoms, nuo kurių esame priklausomi.

Grėsmė žmonijai

Be vabzdžių sugriūtų planetos ekosistemos. Kai kurie mokslininkai teigia, kad tokiu atveju vos per kelis mėnesius išnyktų ir žmonės. To priežastis – maisto trūkumas.

Vabzdžiai itin svarbūs žemės ūkiui. Nors ūkininkų baisiausi priešai yra pasėlius žiaumojantys vabzdžiai, vis dėlto dauguma jų yra naudingi. Tokie apdulkintojai kaip bitės ir vapsvos tarp augalų gabena žiedadulkes, o po žeme gyvuojantys vabzdžiai būtini žemės ūkio paskirties dirvai. Šių gyvūnėlių rausiami tuneliai gerina dirvos kokybę, nes leidžia deguoniui ir vandeniui lengviau įsiskverbti į žemę. Deguonis paspartina gyvūnų ir augalų negyvos medžiagos irimą. Taip susidaro natūralios trąšos. Be to, vabzdžiai patys suėda ir suvirškina gausybę augalų liekanų.

Vabzdžių veikla taip pat gerina dirvos vandens išlaikymą, lengvina šaknų kelią žemėje ir saugo nuo paviršiaus erozijos.

Ir, galiausiai, daugybė plėšrių ir parazitinių vabzdžių naikina ūkininkų laukus puolančius kenkėjus. Be vabzdžių mūsų maisto gamybos grandinės tiesiog subyrėtų.

Gyvybes gelbsti… tarakonai?

Vabzdžiai ne tik padeda žemės ūkiui, bet ir patys yra valgomi. Šiuo metu pasaulyje maždaug 2 mlrd. žmonių minta vabzdžiais – skėriais, vabalais, skruzdėmis ir drugelių lervomis.

Vabzdžiais daugiausia mintama skurdžiose valstybėse, tačiau ateityje toks meniu veikiausiai išpopuliarės visoje planetoje. Mažieji padarėliai yra daug ekologiškesnis baltymų šaltinis nei galvijų mėsa, kiauliena ar paukštiena.

Negana to, vabzdžiai mums tiekia medų, vašką, šilką, pigmentines medžiagas ir šelaką, naudojamą kaip maisto glaistą ir kosmetikai. Vabzdžiai taip pat gamina chemines medžiagas, kurias galima panaudoti kuriant vaistus ir gelbstint žmonių gyvybes.

Viena tokių medžiagų randama tarakonuose, kurie dėl nešvarių gyvenimo sąlygų įgijo veiksmingą apsaugą nuo bakterijų. Atliekant eksperimentą iš tarakonų širdžių gáutos cheminės medžiagos sunaikino 90 % išbandytų daug kam atsparių bakterijų, įskaitant stafilokokus MRSA ir E. coli. Šis atradimas itin svarbus, nes gydytojams jau pradeda trūkti naujų su pavojingomis bakterijomis kovoti galinčių antibiotikų.

Bičių ir vapsvų gaminama nuodinga medžiaga gali sumažinti skausmą ir patinimą, atsirandantį

dėl artrito, uždegimo ir sklerozės. Taip pat iš jos ateityje gali būti gaminami vaistai, kurie galėtų sunaikinti ne tik daug kam atsparias bakterijas, bet ir vėžines ląsteles.

Pavojus iš visų pusių

Viena pagrindinių grėsmių vabzdžiams – mažėjantys natūralūs jų gyvenamieji plotai. Dauguma planetos vabzdžių gyvena miškuose, o mes kasmet sunaikiname maždaug 120 tūkst. km2 atogrąžų miškų.

Buvusios miškingos vietos daug kur paverčiamos dirbamąja žeme, o ši purškiama pesticidais. Tai naikina ne tik kenkėjus, bet ir naudingus vabzdžius, ypač apdulkintojus. Pesticidai (ypač Vokietijoje) yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl per pastaruosius 30 metų smarkiai sumažėjo skraidančių vabzdžių. Ši medžiaga labai pakenkė bitėms, tačiau atrodo, kad dar didesnis pavojus gresia kitiems apdulkintojams – drugeliams.

Danijoje surinkti duomenys rodo, kad sumažėjo bent 52 iš 69 rūšių drugelių populiacijos, o kai kurių rūšių 2020 m. mokslininkai visai nebeužfiksavo. 2016–2019 m. usninukai būdavo vidutiniškai stebimi 16 458 kartus, bet 2020 m. jie matyti vos 168 kartus – 99 % mažiau. Amerikinis drugelis monarchas nuo praėjusio amžiaus 9 dešimtmečio Kalifornijoje pastebėtas daugiau nei 99 % rečiau. Mokslininkai nerimauja, kad per ateinančius 20 metų ši rūšis apskritai išnyks.

Pesticidai paveikia ir tiesiogiai su pasėliais nesąveikaujančius vabzdžius. Nuodingos medžiagos patenka į dirvą bei vandenį ir nukeliauja net į pesticidais neapdorotas vietoves. Ilgalaikį eksperimentą Vokietijoje vykdę mokslininkai atrado, kad juodąsias skruzdėles neigiamai paveikia net mažytis pesticido tiametoksamo kiekis dirvoje. Pirmą žiemą skruzdėlių kolonijose nebuvo matyti jokių neigiamų padarinių, bet jau antrą žiemą pesticidų paveiktos kolonijos buvo gerokai mažesnės. Kitame vokiečių atliktame tyrime pastebėta, kad klimato kaita kelia didelį pavojų vabzdžiams.

Parazitai vietoj pesticidų

Dabar mokslininkai deda daug pastangų, kad išgelbėtų vabzdžius. Svarbūs žingsniai – jų gyvenamųjų plotų apsauga ir atkūrimas.

Padėti vabzdžiams galime ir mes. Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad derėtų atsigręžti į miestus. Pastatai ir asfaltas mažiems vabzdžiams nėra gyventi tinkama aplinka, tačiau tai pasikeistų, jei miestuose sodintume daugiau gėlių ir žydinčių medžių. Ypač naudingi vabzdžiams yra klevai, ąžuolai ir gluosniai. Tačiau jie žydi tik pavasarį, todėl mokslininkai rekomenduoja nepamiršti ir vasarą žydinčių augalų bei medžių.

Kita svarbi misija gelbstint vabzdžius – uždrausti pesticidus. Žinoma, dėl to ūkininkų laukams galėtų kilti kenkėjų pavojus, tačiau mokslininkai jau rado pesticidų alternatyvą. Vietoj nuodingų medžiagų bus galima naudoti gyvus kenkėjų priešus. Anglų mokslininkai pastebėjo, kad parazituojančios vapsvos Microctonus brassicae mėgsta vaišintis rapsinėmis spragėmis. Vapsvos padeda į sprages kiaušinėlių, dėl to spragės miršta, o vapsvos lervos išsiėda kelią iš aukų žarnų.

Sukurkite rojų vabzdžiams

Jūs irgi galite prisidėti prie vabzdžių gelbėjimo. Tam tereikia savo sode pasėti gėlių nektaru mintantiems apdulkintojams, palikti ant vejos nukritusius lapus, kad šie apsaugotų vabzdžius žiemą, ir leisti žolei užaugti šiek tiek aukštesnei.

Taip pat galite sode ar balkone pastatyti vadinamųjų vabzdžių viešbučių. Tai medinės struktūros su mažomis skylutėmis, kuriose gali gyventi drugeliai, bitės, vapsvos, boružės ir vabalai. Žinoma, būtina statybos darbų kokybė: jei skylės bus per didelės arba neturės nuo lietaus saugančio stogo, tokie būstai gali padaryti daugiau žalos negu naudos.

Olandų mokslininkų eksperimentai atskleidė, kad prastai pastatyti „viešbučiai“ didina tikimybę, kad parazitinės vapsvos sumedžios bites, o jei trūksta apsaugos nuo lietaus, gali užaugti vabzdžius sargdinančių grybelių. Tokius „viešbučius“ būtina prižiūrėti: skyles reikia kartkartėmis apžiūrėti ir išvalyti, kai svečiai išsikrausto. Kruopščiai tai darant, „viešbučiai“ būtų neįkainojami vabzdžiams, kuriems dabar sunku rasti natūralių gyvenamųjų vietų. Jų ertmėse vabzdžiai gali dėti kiaušinėlius ir auginti lervas, žiemoti ir slėptis nuo grobuonių.

Comments are closed.

Pin It