Žmogaus smegenys yra pats sudėtingiausias kompiuteris pasaulyje, tačiau suprogramuotos veikti itin greitai, dažnai priima nelogiškus sprendimus ir leidžia emocijoms mus valdyti. Kad negaištų laiko svarstymams, priėmusios sprendimą smegenys net neleidžia jums persigalvoti.
Namie pasibaigus skalbimo milteliams, nueinate į prekybos centrą, tačiau pamatote, kad jūsų mėgstamiausio prekių ženklo skalbimo milteliai išparduoti. Prieš jus stovinčiose lentynose išdėlioti kitų penkių rūšių skalbimo milteliai. Vienos rūšies pakuotė daug mažesnė už kitas, o kitos rūšies pakuotė yra tokia didelė, kad jos pakaktų 6 mėnesiams. Trečios rūšies pakuotė išsiskiria elegantišku dizainu, ketvirtoji padėta į aukščiausią ir sunkiai pasiekiamą lentyną, o penktajai taikoma 50 % nuolaida. Jei bandytumėte perskaityti visas etiketes su dozavimo instrukcijomis ir apskaičiuoti, kiek kainuotų vienas skalbimas, pasiduotumėte iš nevilties, nes atsirastų dar daugiau galimų pasirinkimo variantų. Tačiau čia į pagalbą ateina jūsų smegenys.
Smegenys nepaiso jūsų logikos ir leidžia sprendimus diktuoti emocijoms. Nusipirkę mažą pakuotę, jaustumėtės tarsi grįžę tuščiomis. Vien mintis, kad namo reikės parsigabenti didžiąją pakuotę, atrodo varginanti. Be to, jūs tikrai nenorite trukdyti pardavėjų ir prašyti jų nukelti aukščiausioje lentynoje esančius miltelius. Viską nustelbia viliojantis pasiūlymas, todėl galiausiai nusiperkate 50 % nuolaida pažymėtą prekę. Galbūt toks pasirinkimas ir nėra pats logiškiausias, tačiau sprendimas buvo priimtas greitai ir per daug neapkraunant smegenų.
Emocijos lemia pasirinkimus
Praktikoje mes retai priimame sveiku protu grįstus sprendimus. Būtent tai 1994 m. suprato Ajovos universitete (JAV) dirbantis neurologas Antonio Damasio. Jis gydė Eliotą – klestintį verslininką, įpratusį priimti greitus sprendimus. Tačiau ši jo savybė greitai išgaravo, kai dėl smegenyse esančio naviko teko atlikti operaciją ir pašalinti dalį kaktinės smegenų skilties. Iš karto po operacijos Eliotas vis dar buvo toks pats protingas, iškalbingas ir dėmesingas, koks buvo anksčiau, tačiau neilgai trukus jo gyvenimas ėmė ristis žemyn. Galop Eliotas neteko darbo, buvo paliktas šeimos ir bankrutavo.
Bėda buvo ta, kad Eliotas nebesugebėjo priimti sprendimų. Jis galėjo praleisti visą popietę svarstydamas, ar dokumentus reikėtų suskirstyti pagal datą, turinį, ar pagal dydį. Taip pat jam tapo sunku apsispręsti, su kuo leisti laiką ar su kuo bendradarbiauti. Ir kai jam pagaliau pavykdavo priimti sprendimą, dažniausiai šis būdavo ne pats tinkamiausias.
Damasio ėmė domėtis panašiais ligoniais, kuriems buvo išoperuota kaktinė skiltis, kitaip dar vadinama ventromedialine prefrontaline žieve (vmPFC). Ši sritis reguliuoja mūsų reakcijas į emocijas. Kadangi po šios traumos Eliotas ir kiti ligoniai tapo ne tokie jautrūs, A. Damasio padarė išvadą, kad emocijos yra būtina sąlyga priimant sprendimus. Net ir patys paprasčiausi sprendimai apima daugybę pasirinkimų, kuriuos lyginame vienus su kitais. Tačiau, pasak A. Damasio, smegenys neturi nei laiko, nei pakankamų protinių resursų, kad kasdien priimtų tiek daug sprendimų remdamosi vien tik griežta logika. Užuot tai dariusios smegenys įsivaizduoja, kokią emociją sukels vienas ar kitas pasirinkimas, ir tuo vadovaudamosi priima sprendimą.
Patirtis lemia rezultatą
Mūsų prisiminimai apie tai, kaip vienas ar kitas sprendimas nulėmė tam tikrą emociją, vadinami somatiniais žymekliais. Tai tarsi sprendimus lemiančių prisiminimų rinkiniai. Jie pagrįsti per gyvenimą sukaupta patirtimi. Galbūt vaikystėje jūs labai nusiminėte per gimtadienį gavę mažiausią gabalėlį torto, todėl dabar jus atstumia viskas, ko gali pasirodyti per mažai. Parduotuvėje smegenys net nesvarstydamos apie kiekio ir kainos santykį mažą pakuotę skalbimo miltelių tuoj pat asocijuoja su nusivylimu. Tokiu pat principu jums žiūrint į 50 % nuolaida pažymėtą prekę smegenys ją sieja su malonia patirtimi, kai turguje už mažesnę kainą pavyko nusipirkti tikrą rytietišką kilimą, todėl ranka pati tiesiasi pakuotės su nuolaida link, net jei jos kainos ir kokybės santykis nėra pats geriausias.
Tam tikri somatiniai žymekliai iš atminties atkuriami labai greitai, todėl kaktinė skiltis vos per vieną sekundės dalį gali pasirinkti geriausią galimą sprendimą. Vis dėlto, anot A. Damasio, ne visi sprendimai paremti vien tik emocijomis. Tačiau priimant sprendimus somatiniai žymekliai užtikrina, kad akivaizdžiai nepriimtini pasirinkimai būtų atmetami akimirksniu. Taip sumažinamas pasirinkimų, kuriuos smegenys turi apdoroti, skaičius.
Jūs įvertinami per 0,1 sek.
Susipažinus su naujais žmonėmis, smegenys itin greitai priima sprendimus. Bendradarbiaudamas su JAV greitųjų pasimatymų tarnyba „HurryDate“, psichologas Robertas Kurzbanas atliko eksperimentą su 10 tūkst. žmonių. Per vieną vakarą kiekvienas dalyvis susipažino su 25 potencialiais partneriais. Susidaryti įspūdžiui apie juos buvo skirtos 3 minutės. Tyrimas parodė, kad vidutiniam tiriamajam tiek laiko neprireikė – pakako vos 3 sek. nuspręsti, ar kitas asmuo jam patrauklus.
Panašią išvadą padarė ir psichologas Alexanderis Todorovas. 245 tiriamųjų jis paprašė įvertinti skirtingų žmonių nuotraukas į jas žiūrint 0,1 sek., 0,5 sek., 1 sek. arba neribotą laiką. Tyrimo išvada teigia, kad 0,1 sek. yra pakankamas laiko tarpas nuspręsti, kokie – patikimi, kompetentingi, malonūs, agresyvūs ar patrauklūs – atrodė nuotraukose pavaizduoti žmonių veidai. Kai eksperimento dalyviai į fotografijas galėjo įsižiūrėti ilgiau, savo nuomonės jie nepakeitė.
Smegenys yra užsispyrusios
Tiesą sakant, smegenims labai sunku pakeisti nuomonę. 2013 m. buvo atliktas dar vienas eksperimentas: Danas Kahanas iš Jeilio universiteto (JAV) bandomųjų grupę supažindino su netikra ginklų kontrolės poveikio dokumentacija. Dokumentai buvo sunkiai suprantami, todėl užuot kruopščiai išanalizavusios skaičius, testo dalyvių smegenys pasirinko eiti trumpesniu keliu. Jos iš karto priėjo išvadą, kad pateikti faktiniai duomenys atitinka jų asmeninį įsitikinimą. Tačiau tiesa ta, jog prieš pateikdami tiriamiesiems mokslininkai informaciją pakeitė taip, kad ji prieštarautų eksperimento dalyvių įsitikinimams.
Daugybė eksperimentų rodo, kad smegenų viršutinėje dešinėje kaktinės skilties pusėje esanti maža sritis, dar vadinama DLPFC, atlieka pagrindinį vaidmenį, kai mūsų turimos žinios ar įsitikinimai neatitinka logikos. Neurologas Vinodas Goelis iš Jorko universiteto (Kanada) skenavo tiriamųjų, skaitančių šį tekstą, smegenis: „Visi obuoliai yra raudoni vaisiai; visi raudoni vaisiai yra nuodingi; visi obuoliai yra nuodingi.“ Argumentų grandinė skambėjo logiškai, tačiau prieštaravo tiriamųjų žinioms apie obuolius. Toks logikos trūkumas smegenyse sukelia konfliktą ir aktyvina DLPFC sritį, ši stengiasi suprasti, kas yra tiesa, o kas – melas.
Smegenų polinkis sekti ir palaikyti pirminį emocinį impulsą apsunkina diskusijas, kai bandoma įtikinti oponentą. Vis dėlto tai galima panaudoti savo naudai. Pavyzdžiui, įspūdinga grafika gali padidinti patikimumo jausmą. Tuo pasinaudojo JAV Kornelio universiteto profesorius Brianas Wansinkas ir įtikino 61 studentą, kad tam tikras vaistas gali išgydyti gripą. Pusei studentų buvo pristatyti fiktyvūs testo rezultatai, pateikiami paprastoje lentelėje. 68 % studentų patikėjo gautais duomenimis. Kai tie patys rezultatai buvo pateikti įmantresne forma, su iliustracijomis, vaisto veiksmingumu patikėjo daugiau kaip 97 % studentų. Anot B. Wansinko, gražios iliustracijos sudarė įspūdį, kad teiginys iš tiesų buvo moksliškai dokumentuotas.
Taigi, kitą kartą pradėdami diskusiją ar eidami pirkti skalbimo miltelių, pasvarstykite, ar elgiatės logiškai, ar tiesiog esate kontroliuojami emocijų.
Comments are closed.