Devintajame šimtmetyje majai staiga apleido savo metropolį Tikalį. Naujausi tyrimai rodo, kad tai paskatino ne tik sausra, bet ir gyvsidabrio tarša.
Prieš 1200 metų įsikūrę tarp įspūdingų majų metropolio Tikalio šventyklų gyveno daugybė žmonių. Miesto klestėjimo laikais gyventojų skaičius siekė apie 100 tūkst., tačiau staiga kažkas nutiko ir majai apleido miestą. Archeologiniai kasinėjimai atskleidė, kad dabartinės Gvatemalos teritorijoje stovėjęs miestas devintojo šimtmečio pabaigoje staiga ištuštėjo. Anksčiau mokslininkai manė, kad taip nutiko dėl ilgų sausros laikotarpių. Tačiau neseniai JAV Sinsinačio universiteto biologų atlikti tyrimai parodė, kad sausra buvo ne vienintelė priežastis išsikraustyti. Pasirodo, majai spruko iš miesto, nes netyčia patys apnuodijo savo geriamą vandenį.
Mokslininkai tyrinėjo vandens nuosėdas dešimtyje itin svarbių ir didelių miesto vandens rezervuarų. Prie Tikalio nebuvo ežerų ar upių, todėl sausra miestui kėlė didelį pavojų. Rezervuarai buvo užpildomi lietaus vandeniu, o kai nelydavo, juose likusio vandens kokybė prastėdavo. Nuosėdų tyrimai atskleidė, kad prieš miesto gyvavimo pabaigą smarkiai padaugėjo dviejų rūšių melsvabakterių, todėl vanduo tapo netinkamas gerti.
Tai nebuvo vienintelė bėda. Vanduo buvo smarkiai užterštas gyvsidabriu, ir dėl to kalti patys majai. Miesto sienų ornamentams jie rinkosi ryškiai raudonas spalvas, o raudonų dažų gamybai buvo naudojamas mineralas cinoberis. Cheminis jo pavadinimas – gyvsidabrio sulfidas. Bėgant šimtmečiams lietus plovė dažus nuo sienų, todėl gyvsidabris kaupėsi vandens rezervuaruose. Jo koncentracija buvo itin didelė prie miesto centre įsikūrusių šventyklų, kur gyveno valdovai. Todėl mokslininkai mano, kad aukštesniosios klasės nariai buvo tarp pirmųjų apsinuodijimo gyvsidabriu aukų.
Comments are closed.