Dėl šio atradimo į Pietų Prancūziją ėmė plūsti paleontologai.
Prancūzų pora Ericas Monceret ir Sylvie Monceret-Goujon nuo 20-ies metų ieško fosilijų, galinčių atskleisti praeities paslaptis. Galiausiai jų pastangos pasiteisino.
Tyrinėtojai mėgėjai aptiko neįtikėtinai turtingą radavietę, kurioje gausu ordoviko periodo (prieš 485–444 mln. metų) fosilijų. Bendraamžiai 57 metų paleontologai atkreipė viso pasaulio mokslininkų dėmesį.
Paaiškėjo, kad Prancūzijos pietuose esanti vietovė Cabrières Biota yra tikras lobynas su beveik 400 itin gerai išsilaikiusių fosilijų.
Netrukus po Monceret poros atradimų į vietovę atvyko žymiausi paleontologai. Jie iš žemės traukė vieną fosiliją po kitos, pradedant nuo grybų, koralų ir dumblių ir baigiant senoviniais nariuotakojais ir medūzomis. Fosilijos buvo įsiterpusios į purvo skalūnų ir aleurito mišinį. Pasak Lozanos universiteto paleontologų, seniausi egzemplioriai gali būti 470 mln. metų amžiaus.
Dar vienas įdomus atradimas – geografinė biotos reikšmė prieš 0,5 mlrd. metų Žemėje klestėjusiai gyvybei. Biota – tai tam tikro regiono, buveinės ar geologinio laikotarpio gyvūnija ir augalija.
Tuomet Cabrières Biota buvo netoli Pietų ašigalio esančioje platumoje. Fosilijos rodo, kad ši vietovė galėjo būti prieglobstis įvairioms rūšims, išvengusioms ekstremalios temperatūros visuotinio atšilimo laikotarpiu.
„Mūsų pasaulis tikrai beprotiškas. Per tą intensyvų visuotinį atšilimą būtybės gyveno aukštose poliarinėse platumose ir išvengė ekstremalios temperatūros. Tolima praeitis leidžia mums pažvelgti į galimą netolimą ateitį“, – pranešime spaudai teigia Lozanos universiteto paleontologijos tyrėjas Faridas Salehas.
Comments are closed.