Nasos roveris „Perseverance“, remdamasis radaro duomenimis, rado aiškių įrodymų, kad Jezero krateryje Marse kadaise telkšojo vanduo.
Nuo pat atvykimo 2012 m. rugpjūtį Nasos marsaeigis „Curiosity“ keliauja po Marse esantį Geilo kraterį ir ieško mikrobų pėdsakų.
Pačių astronautų išskiriamos medžiagos gali būti naudojamos kaip rišikliai, Marso dulkes paversiantys tvirtu betonu.
Marsaeigis „Perseverance“ įvykdė naują eksperimentą pavadinimu „Moxie“ – iš retos Raudonosios planetos atmosferos išgavo deguonies. Taip tiesiamas kelias būsimoms astronautų kelionėms į Marsą.
Nauji eksperimentai parodė, kad Žemėje gyvuojantys atsparūs organizmai ateityje galėtų aprūpinti Marse įkurtas bazes deguonimi ir maistu.
Naujos kompiuterinės simuliacijos atskleidė dramatišką Raudonosios planetos palydovų praeitį. Arčiausiai Marso skriejantis jo palydovas Fobas veikiausiai susiformavo iš dulkių žiedo vos prieš 200 mln. metų.