Šešiaratis roveris „Perseverance“ nuolat ieško gyvybės įrodymų Marse ir gali būti, jog jam pagaliau pavyko tai padaryti.
Nasos misijos „Mars 2020“, kurioje dalyvauja ir roveris „Perseverance“, tikslas – ištirti, ar Raudonoji planeta kadaise turėjo tinkamas sąlygas gyvybei. Neseniai marsaeigis rado daugiausia vilčių teikiančių požymių, kad Žemės planetoje kaimynėje kadaise egzistavo mikroorganizmai, taigi – ir biologinė gyvybė.
Leopardo dėmėmis margintoje uolienoje roveris aptiko mišinį komponentų, kurių anksčiau Marse nebuvo rasta. Be to, uoliena aptikta krateryje, kuriame kadaise buvo ežeras, tai yra palankios sąlygos gyvybei.
Nors šis atradimas nėra tvirtas gyvybės įrodymas, pasak Nasos tyrėjų, uolienoje esantys elementai rodo gyvybės požymius. Pirmiausia uolienoje yra kalcio sulfato, o tai rodo, kad kadaise per ją tekėjo vanduo. Antra, dėmėse esanti geležis ir fosfatai gali būti cheminės reakcijos, galinčios būti energijos šaltiniu mikroorganizmams, rezultatas. Trečia, buvo rasta organinių medžiagų – anglies. Tai gali reikšti tam tikrą biologinę gyvybę.
Uolieną pastebėjo kamerų sistema „Pixl“, planetos paviršiuje ieškanti elementų ir mineralų.
„Tai yra tiesiog beprotiška. Misijos metu atlikome gana daug žadančių matavimų, bet jie nebuvo tokie įspūdingi kaip šis. Tai yra labiausiai apčiuopiamas gyvybės Marse įrodymas“, – sakė Danijos technikos universiteto Kosmoso instituto docentas Davidas Arge Klevangas, padėjęs sukurti „Perseverance“ prietaisą „Pixl“.
Kitas didelis iššūkis – pargabenti šios uolienos pavyzdį į Žemę. Jei uolienai pavyks pasiekti laboratorijas, bus atliekami išsamūs tyrimai, siekiant įsitikinti, kad uolienoje esanti organinė medžiaga iš tiesų gali būti gyvybės įrodymas. Tikėtina, kad tai įvyks 2030-ųjų pradžioje.
Comments are closed.