Iš pirmo žvilgsnio žmonės atrodo gana simetriški, tačiau, atidžiau įsižiūrėjus, tiek kūnas, tiek veidas yra gana asimetriškas. Tyrinėdami mums būdingą asimetriją mokslininkai nustatė: nors ir keista, tai yra pranašumas.
Simetriški veido bruožai mums atrodo patraukliausi. Ilgą laiką tai buvo laikoma faktu, tačiau 2024 m. sausį tarptautinė tyrėjų komanda tai paneigė. Mokslininkai tiriamiesiems rodė 1 tūkst. žmonių iš viso pasaulio nuotraukas ir prašė išrinkti gražiausius bei patraukliausius veidus. Rezultatai parodė, kad iš tiesų asimetrija mums patinka.
Ir tai – ne vienintelis naujas atradimas.
Pastaraisiais metais buvo atlikta nemažai mokslinių tyrimų, nagrinėjančių žmogaus kūno asimetriją. Paaiškėjo, kad ne be reikalo abi mūsų kūno pusės nėra idealūs veidrodiniai vienas kito atvaizdai.
Asimetrija padeda lengviau kūne sutalpinti organus ir pagerina kai kurias svarbiausias organizmo funkcijas.
Tarsi į lagaminą supakuoti organai
Daugumos gyvūnų kūnas yra simetriškas. Jei jį padalytume į dešinę ir kairę puses, iš esmės jos būtų veidrodiniai vienas kito atvaizdai. Tai vadinama dvišale simetrija.
Jūrų gyvūnai, pavyzdžiui, jūrų ežiai ir jūrų žvaigždės, išsiskiria spinduline simetrija – jų kūnai vienodai padalyti apie centrinį tašką.
Dėl simetrijos lengviau išlaikyti pusiausvyrą, nes svoris tolygiai pasiskirsto abiejose pusėse, o judėjimas į priekį yra veiksmingesnis, nes abiejų pusių raumenys ir galūnės gali darniai veikti. Būtų daug sunkiau judėti, jei vienoje pusėje būtų papildoma koja ar ranka.
Vis dėlto vos pažvelgę į kūno vidų pamatome visiškai kitokį vaizdą. Inkstai ir plaučiai simetriškai išsidėstę abiejose kūno pusėse, o organai, kurių turime po vieną, pavyzdžiui, širdis ir kepenys, krūtinėje ir pilve yra išsidėstę pagal tuos pačius vietos taupymo principus, kurie galioja ir pakuojant daiktus į lagaminą.
Nors atrodo, kad smegenys simetriškos, jų asimetrija pasireiškia kitu aspektu. Kairysis smegenų pusrutulis paprastai valdo dešinės kūno pusės funkcijas, ir atvirkščiai. Jei esate dešiniarankis, jūsų kairysis smegenų pusrutulis naudoja energijos išteklius dešinės rankos pirštų smulkiajai motorikai valdyti, o dešinė smegenų pusė, valdanti kairę ranką, dažniausiai koordinuoja stambesnius ir paprastesnius judesius, todėl daugiau energijos lieka kitoms užduotims.
Kaip esame dešiniarankiai ar kairiarankiai, taip turime ir dominuojančią akį, nors veikiausiai patys to nesuvokiame. Smegenims tenka daug darbo, kad išanalizuotų visus regimuosius įspūdžius ir išsiaiškintų, ką verta pastebėti. Regos pojūčiui tenka iki 40 % viso smegenų pajėgumo. Taupydamos energiją smegenys leidžia dominuoti vienai akiai. Tad kai skaitome arba sutelkiame dėmesį į ką nors konkretaus, smegenys beveik perpus sumažina regimųjų įspūdžių, kuriuos reikia apdoroti, kiekį.
Smegenų asimetriją lemia genai
Smegenų funkcinės asimetrijos užuomazgų atsiranda vystantis embrionui. Nervinėms ląstelėms sparčiai dalijantis išleidžiamos ilgos ataugos turi užmegzti ryšius su kitomis nervinėmis ląstelėmis.
Kad išsiaiškintų, kaip kontroliuojama ši raida, mokslininkai iš Nyderlandų Maxo Plancko psicholingvistikos instituto 2021 m. atliko didelį tyrimą: nuskaitė smegenis ir išanalizavo daugiau nei 30 tūkst. žmonių genų.
Gauti rezultatai leido nustatyti, kad 47 genai yra aktyvūs vystantis embrionui ir turi įtakos smegenų asimetrijai. Šių genų gaminami raumeniniai baltymai sudaro savotišką vidinį nervinių ląstelių skeletą. Tyrėjai mano, kad šie baltymai atsakingi už nervinių ląstelių augimo organizavimą ir lemia smegenų asimetriją. Kažkas panašaus pastebėta sraigėse: genų ir raumeninio baltymo derinys traukia embrionines ląsteles ir nulemia, ar sraigės kiautas susisuks pagal laikrodžio rodyklę, ar prieš ją.
Genai lemia ir jūsų veido asimetriją, nes padeda reguliuoti kaulų, kremzlių ir jungiamųjų audinių, sudarančių veido bruožų atraminį skeletą, formavimąsi. Genetinių skirtumų tarp dešinės ir kairės veido pusės gali atsirasti dėl mutacijų, tačiau juos dar kūdikiui negimus arba vėliau gali lemti ir epigenetiniai pokyčiai. Tokiu atveju genetinis kodas lieka nepakitęs, tačiau aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, ligos ar kitų ląstelių įtaka, nulemia, ar genas bus aktyvus. Kitaip nei mutacijos, epigenetiniai pokyčiai nėra paveldimi, todėl net jei jūsų žandikaulis yra kreivas, tai nereiškia, kad toks bus ir jūsų vaikų žandikaulis.
Žinoma, asimetriška veido forma gali atsirasti ir dėl patirtų traumų, žaizdų ar infekcijų. 2018 m. JAV atliktas tyrimas parodė, kad veido asimetrijos laipsnis per gyvenimą padidėja maždaug du kartus.
Moterims būdingos skirtingos ausys
Turkų tyrėjai nagrinėjo tuos veido bruožus, kurie paprastai yra labiausiai asimetriški. Atliekant tyrimą buvo matuojamas atstumas tarp 42 skirtingų taškų dešinėje ir kairėje veido pusėje.
Išanalizavus daugiau kaip 300 vyrų ir moterų veidus paaiškėjo, kad labiausiai asimetriška yra centrinė veido dalis, ypač viršutinis žandikaulio kaulas, skruostikauliai ir apatiniai akių vokai. Be to, kai atstumas tarp dviejų taškų abiejose veido pusėse skyrėsi, daugiau nei 80 % tiriamųjų jis buvo didžiausias kairėje pusėje.
Tyrimas taip pat parodė, kad moterys paprastai turi daugiau asimetriškų bruožų nei vyrai. Jų ausys dažniau būna skirtingo dydžio, o akys yra labiau nutolusios nuo nosies tiltelio.
Iki šiol buvo daroma prielaida, kad simetriški veidai suvokiami kaip gražesni ir patrauklesni nei asimetriški, tačiau nauji tyrimai rodo ką kita.
2024 m. sausį tarptautinė mokslininkų grupė iš Čekijos ir Brazilijos tiriamiesiems rodė 1 550 skirtingų vyrų ir moterų iš viso pasaulio veidus. Tyrėjai klausė tiriamųjų, kaip šie vertina kiekvieną veidą, taip pat analizavo veidų simetriškumą ir apskaičiavo, kiek kiekvienas veidas skiriasi nuo vidurkio.
Raskite asimetrišką partnerį
Rezultatai parodė, kad ir simetriški, ir asimetriški veidai suvokiami kaip vienodai gražūs ir patrauklūs. Jei tik asmens veido bruožai per daug nesiskiria nuo vidurkio, tiriamiesiems nesvarbu kreivokos akys ar viena už kitą didesnės ausys.
Senoji teorija teigia, kad mums labiau patinka simetrija, nes simetriški bruožai liudija apie stiprią imuninę sistemą. Mokslininkai manė, kad simetriškos išvaizdos žmonės geriau kovoja su stresu ir ligomis, kurios kitu atveju gali lemti labiau asimetriškus bruožus, tačiau naujieji tyrimai to nepatvirtina.
Lenkų mokslininkai ištyrė beveik 200 vyrų ir moterų imuninės sistemos reakcijas į skiepą nuo gripo ir palygino su tiriamųjų kūnų simetriškumu. Padaryta išvada, kad nėra jokio ryšio tarp simetrijos laipsnio ir imuninės sistemos stiprumo. Jei rezultatai bus patvirtinti, pasirinkę labai simetriškos išvaizdos partnerį nepagerinsime savo galimybių susilaukti sveikesnių vaikų.
Taigi, jei jūsų nosis šiek tiek pakrypusi arba viena krūtis didesnė už kitą, tikrai neverta nerimauti. Galite drąsiai pamilti savo ir kitų žmonių asimetriją.g
Comments are closed.