Nauji eksperimentai parodė, kad Žemėje gyvuojantys atsparūs organizmai ateityje galėtų aprūpinti Marse įkurtas bazes deguonimi ir maistu.
Mokslininkai pademonstravo, kad melsvabakterės gali išgyventi į Marso panašioje aplinkoje. Tai reiškia, kad Raudonojoje planetoje įsikūrusi žmonių kolonija galėtų išsiversti be tiekiamų iš Žemės atsargų.
Mūsų planetoje melsvabakterės suvaidino labai svarbų vaidmenį. Prieš 2,4 mlrd. metų jos vykdydamos fotosintezę padidino deguonies kiekį mūsų atmosferoje ir transformavo ją. Tai nutiesė kelią be deguonies gyventi negalintiems organizmams, įskaitant žmones.
Melsvabakterės turi unikalią savybę – gali iš oro sugerti azotą ir paversti jį organinėmis medžiagomis. Tai reiškia, kad gali gaminti biomasę ten, kur negali kiti organizmai. O bBiomasė yra gyvybiškai svarbi norint Marse įkurti koloniją.
Brėmeno universiteto (Vokietija) mokslininkai atliko daugybę eksperimentų siekdami išsiaiškinti, ar įmanoma panašioje į Marso aplinkoje kultivuoti melsvabakteres. Biologiniame reaktoriuje melsvabakterės buvo laikomos aplinkoje, kurioje buvo įvairių azoto ir anglies dvideginio mišinių. Abiejų medžiagų gausu Marso atmosferoje.
Eksperimentai parodė, kad atsparieji organizmai gali išgyventi net tada, kai slėgis yra 10 kartų mažesnis nei Žemėje ir maždaug 10 kartų didesnis nei Marse. Be to, melsvabakterės klestėjo, kai biologinio reaktoriaus „atmosferoje“ buvo 96 % azoto ir 4 % anglies dvideginio. Tokia sudėtis beveik priešinga nei Marse. Tačiau eksperimentas rodo, kad melsvabakteres įmanoma kultivuoti pasitelkiant būtent gretimoje planetoje esančias priemones.
Ilgalaikėje perspektyvoje melsvabakterės galėtų transformuoti Marsą taip pat, kaip kadaise transformavo Žemę. Raudonoji planeta turėtų daug deguonies ir sužaliuotų.
Comments are closed.