Naujas kompiuterinis ugnikalnių raidos modelis ir 25 metų senumo radaro duomenys atskleidė: atšiaurioje planetoje kaimynėje vis dar aktyvūs ugnikalniai.
Naujos kompiuterinės simuliacijos atskleidė dramatišką Raudonosios planetos palydovų praeitį. Arčiausiai Marso skriejantis jo palydovas Fobas veikiausiai susiformavo iš dulkių žiedo vos prieš 200 mln. metų.
Teko matyti, kad kosminėms misijoms astronautai treniruojasi po vandeniu. Ar vanduo sukuria nesvarumo pojūtį?
NASA mokslininkai rado nenuginčijamų įrodymų, kad Jupiterio palydove Europoje yra skystas vandenynas, kuriame gali būti gyvybės.
Lėktuvai su naujuoju varikliu SABRE galės skraidinti didesnį krovinį, nes gabensis mažiau deguonies.
Skraidanti laboratorija tyrinės vieną didžiausių Saulės sistemos palydovų. Ten tikimasi rasti aminorūgščių ir kitų molekulių, kurios galėtų būti gyvybės įrodymas.
Drąsiausioms svajonėms įgyvendinti mokslininkai pasitelks senas technologijas: kuriamas kosminis zondas, kuris nepritrūks degalų, nes galės jų rasti bet kur.
Neseniai į orbitą aplink Žemę iškeltas japonų palydovas, kuris kurs ilgiau išliekančias ir spalvingesnes krintančias žvaigždes nei tikros. Jei progai pažymėti jums nepakanka fejerverkų, galite išbandyti naujovę: krintančių žvaigždžių lietų.
Kiek kosminių šiukšlių sukasi aplink Žemę ir kokių sunkumų jos kelia kosmoso agentūroms?
Įveikę trijų mėnesių treniruotes ir turėdami storą piniginę, netrukus galėsite paatostogauti ir kosmose. Bendrovė „Orion Span“ pirmuosius svečius „Auroros“ kosminės stoties viešbutyje tikisi pasitikti jau po ketverių metų.