Kiek kosminių šiukšlių sukasi aplink Žemę ir kokių sunkumų jos kelia kosmoso agentūroms?

Naujausiais duomenimis, aplink Žemę skrieja 7 500 t kosminių šiukšlių: 30 tūkst. daugiau nei 10 cm dydžio objektų, 750 tūkst. 1–10 cm dydžio objektų ir mažiausiai 166 mln. 1 mm–1 cm dydžio šiukšlių. Jas daugiausia sudaro nebenaudojami palydovai ir kosmoso misijoms skirtų raketų variklių likučiai.

Šiukšlės skrieja iki 28 000 km/h greičiu, todėl net ir mažiausi objektai gali padaryti didelę žalą. Europos kosmoso agentūra (EKA) vidutiniškai per savaitę gauna vieną perspėjimą apie šiukšles, kurios gali susidurti su vienu iš 10 agentūros palydovų orbitoje aplink Žemę. Tada palydovams tenka imtis manevrų, kad išvengtų susidūrimo. Tam naudojamas kuras ir dėl to trumpėja palydovų eksploatavimo laikas. Tarptautinei kosminei stočiai (TKS) taip pat tenka imtis manevrų, kai gresia susidurti su didesniais nei 1 cm skersmens objektais. Deja, labai retai laikomasi taisyklės užprogramuoti palydovus sudegti atmosferoje praėjus 25 metams po misijos pabaigos.

Be to, vis daugiau palydovų iškeliami į orbitą. „SpaceX“ turi planų paleisti į orbitą 12 tūkst. interneto palydovų. Dar 1978 m. kosmoso šiukšlių problemą aprašė astrofizikas Donaldas Kessleris. Pasak jo, kosmoso tarša šiukšlėmis augs eksponentiškai. Kaskart susidūrus dviem kosminėms šiukšlėms atsiranda dar daugiau smulkių dalelių, didėja tolesnių susidūrimų rizika, ir taip tęsiasi be galo. Todėl mokslininkai eksperimentuoja ieškodami galimų problemos sprendimo būdų. Vienas iš jų – „Space Fence“, aptinkantis kosmines šiukšles radaru nuo Žemės paviršiaus. Apie 2020 m. planuojama TKS apginkluoti lazeriu, skirtu naikinti kosminėms šiukšlėms.

 

Parašykite atsiliepimą

Pin It