Skraidanti laboratorija tyrinės vieną didžiausių Saulės sistemos palydovų. Ten tikimasi rasti aminorūgščių ir kitų molekulių, kurios galėtų būti gyvybės įrodymas.
NASA pasiruošė didelei ekspedicijai į vieną žavingiausių pasaulių Saulės sistemoje. Dronas tirs Saturno palydovo Titano, kurio kraštovaizdis daugeliu požiūriu primena matomą Žemėje, paviršių. Titanas – didžiausias Saturno palydovas. Jis turi atmosferą, jame yra uolų, dykumų ir vandenynų. Kaip ir Žemės, Titano atmosferą daugiausia sudaro azotas, tačiau uolienos padengtos užšalusiu vandeniu, o upės ir vandenynai susideda iš etano bei metano. Žemėje šie junginiai sutinkami dujinės būsenos. Titane dėl labai žemos –180 °C temperatūros šios dujos yra skystos. Mokslininkai tiki, kad, nepaisant ekstremalaus šalčio, Titane esančio vandens ir organinių molekulių junginiai gali sukurti tinkamą terpę svarbioms aminorūgštims susidaryti. Jos yra baltymų ir DNR statybiniai blokai. Būtent šių rūgščių įrodymų ir ieškos dronas „Dragonfly“.
Dronas bus paprasto automobilio dydžio ir skraidys po Titaną naudodamas 8 rotorius, sumontuotus ant keturių „rankų“. Energiją tieks radioizotopinis termoelektrinis generatorius. Atmosfera Titane yra beveik 4 kartus tankesnė, o gravitacija mažesnė nei Žemėje. Pakelti 300 kg sveriantį droną reikia 38 kartus mažiau energijos nei žemėje. „Dragonfly“ neturės robotizuotų rankų kaip marsaeigiai. Paviršiaus sudėtį tyrinės į jį nukreipdamas neutronų spindulius ir matuodamas atspindėtą spinduliuotę. Be to, dronas turės mažus grąžtus, kuriais galės rinkti mineralų pavyzdžius ir juos analizuoti.
„Dragonfly“ į Titaną gabenantis kosminis zondas bus paleistas 2026 m., o Saturno palydove nusileis 2034-aisiais. Paskutinė didelė kosminė misija į Saturną buvo atlikta kosminio zondo „Cassini“. Aplink Saturną jis skriejo 2004–2017 metais. Misija baigėsi zondui sudegus dujų milžinės atmosferoje.

Parašykite atsiliepimą

Pin It