Tarptautinė kosminė stotis (TKS) aplink Žemę skrieja šaltame kosmoso vakuume. Kokiu būdu stoties viduje išlaikoma šilta temperatūra?
Iš esmės tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) palaikyti tinkamą temperatūrą nėra sudėtinga, nes ji gerai izoliuota (neskaitant didelių langų). Problemų kelia tik išorinės sienos, kurios stočiai esant Žemės šešėlyje gali smarkiai atšalti, nes tuomet temperatūra lauke krinta net iki -157 °C. Todėl išorines TKS sienas šildo šimtai mažyčių plokščių elektrinių radiatorių, panašių į šildančias elektrines antklodes.
Jei nebūtų radiatorių, ant paviršių formuotųsi kondensatas, kuris galėtų pakenkti jautriai stoties elektroninei įrangai. TKS šildymui naudojamą energiją generuoja keturi saulės kolektorių rinkiniai. Per dieną jie vidutiniškai pagamina 84–120 tūkst. vatų (priklausomai nuo saulės šviesos ir šešėlių pasiskirstymo stočiai sukantis aplink Žemę). Palyginimui: nešiojamasis kompiuteris suvartoja 50 vatų, o galinga LED lemputė – 6–8 vatus.
Pirmieji iš keturių energiją kosminei stočiai generuojančių saulės kolektorių rinkinių yra 20 metų senumo ir jau praradę nemažai galios. Juos planuojama atnaujinti 2021 ir 2022 m.
Stoties šildymas techniškai nėra sudėtingas, kur kas sunkiau atsikratyti perteklinės šilumos. Ji susidaro šildant maistą, veikiant mokslinei įrangai, kompiuteriams, siurbliams. Astronautų kūnai taip pat išskiria šilumą. Aušinti reikia ir saulės kolektorius.
Stotį vėsina kelios uždaros aušinimo grandinės. Jomis tokios medžiagos kaip skystas amoniakas keliauja į stoties išorę ir išspinduliuoja karštį į kosmosą.
Comments are closed.