Po vandenyną dengiančiu ledu prie Antarktidos biologai aptiko grybelių ir gyvūnų kolonijas. Radinys netikėtas, nes tokiose vietose gyvybės formoms sunku rasti maisto medžiagų.
Giliai po Antarktidos ledais, kur nepatenka saulės šviesa, klesti daugybė gyvybės formų. Būtent tokias netikėtas naujienas pranešė Britų Antarktidos tyrimų instituto biologai, kiaurai pragręžę Filchnerio šelfinį ledyną ir nuleidę fotoaparatą į vandenyno dugną.
Mokslininkai norėjo nufotografuoti dugno dumblą, bet nesitikėjo ten rasti derlingos aplinkos, kurioje knibžda gyvybė. Fotoaparatas netikėtai atsitrenkė į didelį apvalų akmenį, ant kurio neabejotinai įsikūrusios bent kelios gyvybės formos. Nuotraukose matyti ir grybelių, ir mažų gyvūnų. Pastarieji galbūt yra ūsakojai – vėžiagyvių (pvz., Balanidae) infraklasė.
Mokslininkai ant akmens suskaičiavo 16 grybelių ir 22 gyvūnėlius. Jų rūšių nustatyti nepavyko, tačiau įtariama, kad gali būti ir mums iki šiol nežinomų padarėlių. Tiek grybeliai, tiek ir ūsakojai yra nejudrūs: jie prilimpa prie tokių paviršių kaip akmenys ir ten lieka visą gyvenimą. Tai reiškia, kad aptiktieji ant akmens ne šiaip svečiuojasi, bet ten ir maitinasi.
Vandens temperatūra toje vietoje siekia vos –2 °C, o šviesos beveik nepatenka. Gręžinys padarytas 260 km atstumu nuo šelfinio ledyno krašto – 260 km nuo artimiausios vietos, kur gali vykti fotosintezė. Stebėtina, bet maisto medžiagos ir planktonas, kuriais minta aptiktieji gyvūnėliai, turėjo atkeliauti iš dar didesnės gelmės. Remdamiesi srovių modeliais, mokslininkai apskaičiavo, kad maistas gyvūnėlius turėtų pasiekti iš dar 625 km didesnio gylio. Tyrėjai mano, kad po ledynu aptikti padarėliai veikiausiai ilgą laiką sugeba išgyventi be maisto – galbūt netgi dešimtis metų.
Tolesni po Antarktidos ledynais įsikūrusios gyvybės tyrimai gali mokslininkams suteikti žinių, kaip poliarinių sričių gyvybė išliko per smarkiausius ledynmečius, kai didžiąją dalį vandenynų paviršiaus dengė ledas.
Comments are closed.